Apie jurginų auginimą kalbiname aistringą jų kolekcininkę, Lietuvos bitininkams gerai pažįstamą bitininkystės konsultantę Meilutę MOČIŠKYTĘ.
Kiek metų kolekcionuojate jurginus, kokia šiuo metu jūsų kolekcija?
Jurginus kaupiu jau daugiau kaip 20 metų. Auginu per 900 jurginų kerų, apie 700 veislių. Gražios veislės paprastai lepios, po vieną kerą auginti rizikinga – galima veislę prarasti.
Artėja jurginų sodinimo laikas. Deja, daugelis neišvengia žiemojimo nuostolių: vienur įsimetė puvinys, kitur – pelėsiukas ar gumbas apvyto. Kokią gumbo dalį reikėtų pašalinti, kaip dezinfekuoti pjūvio vietas?
Rūsiuose, kitose žiemojimo patalpose laikomi jurginų gumbai iš tikrųjų neretai apdžiūsta, kiti ir supūva. Apdžiūvusius galima pasodinti į drėgnas durpes – po kurio laiko jie atsigauna ir išleidžia daigelius. Suradus apipuvusių gumbų, reikia aštriu peiliu išpjauti apgedusią dalį iki nepažeistų audinių, o pjūvio vietą pabarstyti medžio anglimi.
Kai kada, net ir pasodinus iš pažiūros sveikus gumbus, išdygsta ir pradeda augti nesveiki, dėmėtais lapais ir labai maži (neūžaugos) jurginų kerai (nors prieš metus tas keras buvo aukštas ir gausiai žydėjo). Tai ligos požymis. Tokius kerus reikia be gailesčio sunaikinti, nes nuo jų gali apsikrėsti sveikieji kerai.
Kada geriau dalyti gumbus – prieš pat sodinimą ar kitu metu?
Jurginų gumbus geriausia dalyti rudenį, lapkričio–gruodžio mėnesiais, iki Naujųjų metų. Tai padeda apsaugoti nuo puvinio sodinamąją medžiagą: jei ir supūva, tai tik nedidelė dalis, dauguma gumbų peržiemoja gerai. Pjūvio vietą reikia pabarstyti medžio anglimi arba nuo ligų apsaugančiu mikrobiologiniu preparatu trichoderminu (sumaišyti su sausomis durpėmis santykiu 1:20). Supjaustytus gumbus sudedame į sausas durpes. Mes dar nepratę rudenį dalyti jurginų kerus, bet taip seniai daro latviai.
Kada reikėtų pradėti žadinti gumbus, kaip taip geriau daryti? Gal sodinti į vazonėlį?
Norint anksčiau džiaugtis jurginų žiedais, juos reikia balandžio mėnesį sunešti į šiltas patalpas ir sodinti į vazonėlius arba į šiltnamį. Anksčiau, vasario ar kovo mėnesio pradžioje, sodinti nevertėtų, nes jurginų stiebai labai ištįsta, paskui juos išlaužo vėjas. Iš šiltos patalpos išnešti į lauką augalai ilgai vargsta, kol atsigauna ir pradeda augti. Geriausia būtų juos sodinti su nedideliais, bet tvirtais 5–15 cm aukščio ūgliais.
Ką patarsite norintiesiems įsigyti naujų veislių?
Patarčiau nesižavėti parduotuvėse pakuotėmis su gražiomis nuotraukomis. Dažnai veislės būna sumaišytos, pražysta visai kitokiais žiedais, nei parodyta nuotraukose, ir beveik visi prastai laikosi per žiemą.
Jurginų tiek daug – ir aukštaūgių, ir visai mažų, tinkamų auginti ir visai nedideliame sklypelyje. Gal tai, kas tinka kaimo sodyboje, mieste nelabai pritinka?
Manau, kad visi jurginai tinka auginti ir mieste, ir kaime. Aukštaūgiai gal labiau tiktų kaimuose, bet mažomis grupelėmis žaviai atrodo ir nedideliuose miestiečio sodybos kampeliuose. Jei visai neturime žemės, o jurginą auginti vis tiek labai norisi, yra žemaūgių veislių. Jas galima auginti balkone – lovelyje arba didesniame vazone. Svarbu, kad augalas gautų pakankamai šviesos, būtų neištįsęs ir gausiai žydėtų.
Kokių grupių jurginai pražysta anksčiau?
Geriausia jurginus sodinti paskutinėmis balandžio mėnesio dienomis arba gegužės pradžioje. Dirvožemiui sušilus, jie labai reaguoja į sodinimo laiką: anksčiau pasodinus, greičiau pražysta. Yra patyrusių gėlininkų, kurie sodina jurginus visą gegužės mėnesį. Pasodinti vėliau, vėliau ir pražysta. Tačiau sodinti labai anksti, kol gresia atšalimai, rizikinga – šaltame dirvožemyje gumbai gali supūti. Optimaliu laiku anksti sodintų jurginų pirmi žiedai pasirodo liepos pradžioje, masiškai sužydi rugpjūčio mėnesį ir žydi iki spalio šalnų.
Iš anksčiau pražystančių jurginų paminėtinos žemaūgių jurginų grupės MELODY ir GALERY. Išvesta daug šių grupių jurginų, jie išsiskiria žiedų gausa, ilgu žydėjimo laikotarpiu.
Pavasario šiluma nelepina, tačiau po kelių savaičių, matyt, jau galėsime sodinti jurginus.
Priminkite, kokio gylio duobutes kasti.
Jurginams kasamos 30–40 cm gylio duobutės, tarp jų paliekami 80–100 cm tarpai. Į dugną įberkite 2 šaukštus pelenų, trečdalį duobutės komposto ar perpuvusio mėšlo. Kai nėra komposto, galima įdėti šaukštą kalio ar fosforo, kompleksinių trąšų.
Jurginų veislių grupės
• paprastieji tuščiaviduriai – 80–100 cm aukščio, nedideliais žiedeliais;
• tuščiaviduriai MINJON – 25–40 cm aukščio, 5 cm skersmens žiedynais (žemesnieji tinka gėlynų pakraščiams apsodinti);
• apykakliniai – 50–100 cm aukščio, 10–15 cm skersmens žiedynais, sudarytais iš dviejų eilių liežuviškų žiedų;
• anemoniniai – 50–140 cm aukščio, 15 cm skersmens labai gražiais žiedais, primenančiais plukių žiedus;
• dekoratyviniai – 100–180 cm aukščio, stambiais iki 30 cm skersmens žiedais (labai gausi grupė);
• rutuliniai – 80–180 cm aukščio, apvaliais 10–16 cm skersmens žiedais, piltuvėliu susuktais žiedlapiais;
• pomponiniai – panašūs į rutulinius, tik jų graižai gerokai mažesni, 2–5 cm skersmens;
• kaktusiniai – 80–200 cm aukščio, žiedlapiai susisukę, smailais galiukais; yra labai gražių veislių su skaldytais žiedlapių galiukais;
• chrizanteminiai – 100–150 cm aukščio, žiedo forma primena žydinčias chrizantemas;
• bijūniniai – graižai su dviem eilėmis liežuviškų žiedų, žydintys jurginai primena tuščiavidurius bijūnus;
• orchidėjiniai – būna pilnaviduriais ir tuščiaviduriais žiedynais;
• nimfiniai – žiedai primena išsiskleidusias vandens lelijas.
