Lietuvos ūkininkai nusprendė ugnelių nekurstyti, žibalo į liepsnas nepilti, nes yra įsitikinę, kad dar neišnaudotos galimybės taikiais piketais Briuselyje ir daugiašalėmis derybomis pakeisti neteisingą, pokomunistinių ES šalių ūkininkus žlugdančią Bendrijos tiesioginių išmokų politiką.
Palyginti su Vakarų Europos ūkininkų traktorių žygiais į Belgijos sostinę, po kurių ant svarbiausių ES pastatų lieka sunkiai nuplaunami mėšlo ir sugižusio pieno pėdsakai, lietuviškos, baltiškos protesto akcijos atrodo labai tylios ir drovios. „Ūkininko patarėjas” pasidomėjo, ar jos pasieks tikslą – juk pastaruoju metu aiškėja, kad, norint ką nors iškovoti Europos Sąjungoje, reikia elgtis kaip britams - siųsti ultimatumus, pagrasinti.
Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) vėl paprašė Lietuvos ūkininkų aukoti naujai protesto akcijai, nes Rūmai neturi pinigų, valstybės biudžeto lėšos jiems tebėra apkarpytos. Politikai, vykdomoji valdžia agituoja žemdirbių organizacijas pačias dėl savo teisių kovoti Briuselyje, bet nepaaiškina, kaip tai padaryti tuščiomis kišenėmis. Pasak ŽŪR pirmininko Andriejaus Stančiko, ūkininkų protestai suteikia mūsų politikams papildomų argumentų derantis su Europos Komisija dėl didesnio ES finansinio voko Lietuvai, todėl valstybė turėtų taip paremti Rūmus, kad jie galėtų tinkamai atstovauti Lietuvos žemdirbiams tarptautinėse organizacijose.
Mūsų pranašumas
ŽŪR vadovas A. Stančikas nė kiek neabejoja, kad taikiais protestais, šypsenomis ir dainomis Europos Sąjungoje galima daugiau laimėti negu drumsčiant viešąją tvarką. Be to, Baltijos šalių ūkininkai neturi tiek atliekamos sunkiosios žemės ūkio technikos, kad galėtų sukelti chaosą Briuselyje.
„Mūsų pranašumas - sugebėjimas kiekvienai protesto akcijai suteikti savitumo. Dabar į pirmąsias fronto linijas pasiųsime jaunimą, jaunus ūkininkus, žemdirbiškų profesijų studentus. Šį kartą mūsų žinia Europos Sąjungai bus tokia – jaunimas nori pasilikti Lietuvoje, dirbti kaime, bet dabartinės nelygiateisės Vakarų ir Rytų Europos ūkininkų konkurencijos sąlygos verčia lietuvių žemdirbių vaikus ieškoti duonos užsienyje”, - „Ūkininko patarėjui” pasakojo A. Stančikas.
Piketuos ES smegenų centre
Anot ŽŪR pirmininko, šįkart akcija bus „tęstinė”. „Vasario 6 d. vyks išplėstinis ES žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos COPA/COGECA prezidiumo posėdis, po to spaudos konferencija. Svarbiausias klausimas – Baltijos ūkininkų reikalavimai, didžiausias dėmesys – mūsų šimto žmonių (lietuvių - apie 50) delegacijai. Ko gero, dalyvaus ir pats ES vadovų tarybos pirmininkas (ES prezidentas) Hermanas Van Rompuy. Mes jau ir laišką jam baigiame redaguoti. O vasario 7 d., kaip pastaraisiais metais esame įpratę, budėsime prie rūmų, kuriuose posėdžiaus ES šalių vadovai.
Leidimą gavome, turime teisę viešai išsakyti savo nuomonę dėl dabartinės ES Bendrosios žemės ūkio politikos ten, kur ji nustatinėjama”, - savo planus Briuselyje atskleidė Lietuvos žemdirbių savivaldos vadovas.
Dar nieko neprarasta
Latviai ir estai dar pasiūlė vasario 7-8 dienomis, kai Briuselyje posėdžiaus ES vadovų taryba, palei 650 km magistralę Talinas-Ryga-Vilnius uždegti laužus. Tačiau Lietuvos žemdirbių organizacijoms šis sumanymas nekelia didelio entuziazmo.
„Ko gero, Lietuvoje to nedarysime. Nelabai suvokiame, kokia tokios „ugninės bendrystės” prasmė. Prieš 22 metus buvo aišku – priminėme pasauliui, kad vis dar neatgavome laisvės ir nepriklausomybės. Norint tai pakartoti, reikia labai rimtų priežasčių.
Dar nieko neprarasta, derybos dėl ES žemės ūkio biudžeto tebevyksta, kova dėl tiesioginių išmokų tęsiasi. Be to, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė patarė mums neperlenkti lazdos”, - priežastis, dėl kurių lietuviams nepatinka latvių ir estų siūlomi fejerverkai, nurodė A. Stančikas.
Vokiečiams ir prancūzams arčiau
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža nelinkęs žavėtis Vakarų Europos ūkininkų „kryžiaus žygiais” į Briuselį. „Bepigu vokiečių ar prancūzų ūkininkams atvažiuoti į Belgijos sostinę su savo pieno cisternomis ir gyvulių kraiko prikrautais vilkikais. Berlynas ir Paryžius arti Briuselio. Ir lietuviai ar latviai tą patį padarytų, jeigu nereikėtų trenktis per pusę Europos. O britų karas su Europos Sąjunga - tai paprasčiausias rinkimų triukas, labiausiai skirtas vietinei Jungtinės Karalystės auditorijai. Valdančioji partija bando pasididinti savo populiarumą”, - „Ūkininko patarėjui” kalbėjo B. Pauža.
Proginės paramos neužtenka
Tačiau KRK vicepirmininkas iš visos širdies pritaria naujai Baltijos šalių ūkininkų akcijai dėl vienodų tiesioginių išmokų. „Nors lapkričio mėnesį ne tiek ir daug mūsų žemdirbių susirinko Briuselyje, kai ten tarėsi ES galingieji, tačiau piketuotojus aplankė Lietuvos prezidentė, todėl akcijos vertė smarkiai pakilo”, - tvirtino B. Pauža.
Jis įsitikinęs, kad valstybės parama Rūmams, žemdirbių savivaldai neturėtų būti vienkartinė, trumpalaikė, proginė. „Rūmai negali priklausyti nuo valdžios malonės. Yra keletas būdų atsikratyti tos priklausomybės. Bet, kiek man žinoma, ir patys Rūmai dar neapsisprendę, kaip sieks savarankiškumo. Juk ŽŪR priklauso labai daug organizacijų, jos turi susitarti”, - sakė Seimo narys, agronomas B. Pauža.
Grasinimai sukeltų atvirkštinę reakciją
„Žemdirbiai - laisvi žmonės. Jeigu jiems nepatinka Europos Komisijos direktyvos – jie protestuoja Briuselyje, jeigu nuvylė savos valdžios politika – piketuoja Vilniuje. Mes, valstybės tarnautojai, negalime ūkininkams nurodinėti, tačiau kalbėtis, tartis, drauge ieškoti teisingiausių išeičių – privalome”, - „Ūkininko patarėjui” sakė žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.
Vis dėlto, M. Kuklieriaus nuomone, „britiški” poveikio būdai nepadėtų mūsų ūkininkams iškovoti tokių geidžiamų didesnių tiesioginių įmokų. „Pagrasinus išstoti iš Europos Sąjungos parama tikrai nesuvienodėtų. Gal net sulauktume priešingos, atvirkštinės reakcijos”, - įsitikinęs viceministras.
Komandiruotėms lėšų parūpina?
M. Kuklierius nesutinka, kad Žemės ūkio ministerija visiškai nesidomi ir nesirūpina Lietuvos žemdirbių susivienijimų tarptautiniais reikalais. „Rūmai dažniausiai bendrauja su COPA/COGECA organizacija. ŽŪR delegatai gauna europinių ir nacionalinių lėšų komandiruotėms į COPA/COGECA suvažiavimus, viešbučių, kelionių išlaidoms.
Tarptautinių ryšių koordinatorių atlyginimams irgi numatyta lėšų. Daugiau pinigų iš valstybės biudžeto nepasemsime – nėra. Metų pradžioje mes, socialiniai partneriai, susėdę prie apskritojo stalo, paskirstėme turimas sumas”, - priminė žemės ūkio viceministras. Tačiau ŽŪR vadovybė „Ūkininko patarėjui” pranešė, kad šiemet ministerija Rūmų ryšiams su COPA/COGECA neskyrė nė cento, nors kitoms visuomeninėms organizacijoms finansavimą numatė.
Geriausias vaistas nuo kvailų minčių
M. Kuklierius abejoja, ar po pusės metų pavyktų tiek lėšų surinkti į biudžetą, kad jį būtų galima perskirstyti, patikslinti ir padidinti dalį, suteikiamą žemdirbių savivaldos plėtrai. „Galbūt atėjus naujajam ES finansinio programavimo laikotarpiui, nuo 2014-ųjų, atsirastų papildomų europinių šaltinių, padaugėtų iš ES fondų remiamų programų, projektų. Tačiau, kiek man žinoma, ir patys Rūmai nesnaudžia, stengiasi susirinkti savivaldos narių mokestį ir neprašyti iš valstybės nė lito. Tai sveikintinas siekis – tokiu atveju Rūmai taptų tikra savarankiška žemdirbių organizacija, kuriai valstybės įstaigos ramia sąžine galėtų patikėti dalį savo įgaliojimų, pavyzdžiui, rūpintis gyvulininkyste. Jos plėtra dabar yra svarbiausia mūsų užduotis.
Rūmai gautų papildomų lėšų, o ŽŪR specialistai – darbo. Ministerija, Seimas ir Rūmai sutaria, kad toks kelias – racionaliausias, perspektyviausias. Ir valstybei tai būtų naudingiausia. Kai žmonės turi ką veikti, tai ir kvailų minčių jiems į galvas mažiau užklysta”, - pajuokavo žemės ūkio viceministras M. Kuklierius.
