„Tie bulvių augintojai, kurie bulves augina protingai, šiemet turėtų džiaugtis geru derliumi. O tie, kurie vaikosi žodžio „ekologija" ir labai ankstyvų bulvių veislių, šiemet bulvių nelabai turi, o jie ir turi, tai jau pradeda versti į šiukšlyną, nes gumbai pūva", - dvejopą situaciją įvardija Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Elmininkų bandymų stoties direktorius Kęstutis Rainys.
Pasak mokslininko, neseniai pasibaigusi vasara sudarė idealias sąlygas bene daugiausia žalos padarančiai bulvių ligai - marui - plisti. Nors ir nebuvo labai karšta, tačiau laikėsi grybinėms ligoms plisti labai palanki temperatūra - 15-21 laipsnis šilumos. Be to, buvo drėgmės perteklius - pavyzdžiui, Rytų Aukštaitijos regione kritulių buvo net 68 proc. daugiau negu daugiametis vidurkis. Nors Lietuva laikoma lygumų kraštu, tačiau laukai tikrai nėra idealiai lygūs, o kur tik žemesnė vieta, ten stovėjo vanduo ir bulvės numirko. Esant tokioms gamtinėms sąlygoms labai palanku bulvių pasėliuose buvo plisti ir kitai pavojingai ligai - juodajai kojelei. Taigi, galima spėti, kad laikant bulves saugyklose, gali kilti daugiau problemų negu įprastais metais.
Auginant ekologiškai, geriau rinktis ankstyvųjų veislių bulves
Esant tokiam stipriam ligų fonui, tikrai sudėtinga užauginti bulves nenaudojant cheminės apsaugos priemonių. K. Rainio manymu, žemdirbiai, pasirinkę ekologinės gamybos būdą, turėtų rinktis tik ankstyvųjų veislių bulves (jų šiuo metu Nacionaliniame augalų veislių sąraše yra 11 ). Jas sodinant jau sudaigintas, galima išvengti masinio maro plitimo - tiesiog iki to laiko bulves jau galima spėti nukasti ir realizuoti.
„Tiesa, ankstyvosios bulvės turi savų minusų - jos niekada nebus labai skanios. Ypač tai išryškėja žiemą, ankstyvosios bulvės paliekamos ilgam saugojimui. Taigi, jie auginate ankstyvąsias bulves, nedejuokite, kad neturite skanių bulvių", - įspėja K. Rainys.
Kasame vis anksčiau, tačiau iš to nieko gero
Niekur taip gerai bulvės neišsilaiko, kaip dirvoje. Ilgiau palaikyti nenukastas galima ir ankstyvųjų veislių bulves, tik svarbu nupjauti ir iš lauko išnešti bulvienojus, kad nesikauptų maro grybo sporos. Šalies versliniuose bulvininkystės ūkiuose auginamos intensyvių veislių bulvės, kurioms būtina taikyti intensyvią apsaugą, t. y. naudoti palyginti daug cheminės apsaugos produktų.
Skrupulingai laikantis rekomendacijų, galima ilgai išsaugoti žalius bulvienojus ir ne viename ūkyje tik praėjusią savaitę dar žaliuojantys bulvienojai buvo pradėti pjauti (defoliuoti). Ilgai išlaikant žalius bulvienojus, užauga didesni gumbai, tačiau yra ir neigiamas aspektas - ne visada tokiais atvejais gumbai spėja tinkamai subręsti. Gumbai tarsi jau ir atsiskiria nuo stolonų, bet gumbų odelė dar būna nepakankamai tvirta.
„Yra paprastas kaimiškas būdas bulvių brandai nustatyti. Paėmus šviežiai iškastą gumbą reikia nykščiu pastumti odelę: jei ji spragteli ir lupasi - gumbas dar nesubrendęs", - paaiškina K. Rainys, bulves tyrinėjantis jau daugiau kaip 30 metų.
Pasak mokslininko, mūsų šalyje, ypač tarp smulkiųjų bulvių augintojų, plinta negera mada - kasti bulves kuo anksčiau. „Lietuva iš karto po Žolinės atlaidų suklaupia prie bulvių. O iš tikrųjų nuo seno bulviakasio laikas būdavo po švento Mato dienos - rugsėjo 21-osios", - nepasiduoti visuotiniam skubėjimui ragina K. Rainys.
Stambūs prekiniai bulvių ūkiai puikiai moka apskaičiuoti bulviakasio laiką, sudaro skirtingo brandos laiko veislių konvejerį ir darbai vyksta sklandžiai. Prekiniuose ūkiuose normalu pasiekti 30 t/ha bulvių derlių. Tačiau bendras statistinis šalies bulvių derliaus vidurkis daug metų nesikeičia - sukasi apie 15-17 t/ha.
