„Šiandien (praėjusį penktadienį - red. past.) niekas nepriima runkelių, nors tarėmės, kad atvešim. Sakė gal šeštadienį. Taip ir skambinėjam. Pavasarį fabriko agronomai ir pats direktorius ragino mus auginti kuo daugiau runkelių, esą viską iki paskutinės šaknies supirksią. O dabar, kai išsaugojome savo užaugintą derlių per visus šalčius, kaupavome, dangstėme, niekaip nesulaukiame, kada galėsime juos išvežti. Skambiname į fabriką kasdien. Vieną dieną sako - vežkit, kitą - jau nepriima. Paaiškintų žmoniškai ir pasakytų, ko laukti. Galėtume kitus savo darbus planuotis, nes ir žiemą ūkyje jų yra pakankamai, - pyko ūkininkas.
Įmonės „Arvi cukrus" direktorius Andrius Leškevičius neslėpė, kad prie Marijampolės cukraus fabriko kiekvieną rytą išsirikiuoja eilės traktorių su cukriniais runkeliais. Pasak jo, kol vyksta žaliavos supirkimas, tai yra normalu. Tačiau jis labai nustebo, išgirdęs ūkininkų nusiskundimus.
„Juk išsiuntėme ūkininkams grafikus, tai tegul jų ir laikosi, - cukrinių runkelių augintojų priekaištais piktinosi direktorius. - Mes superkame runkelių tiek, kiek pajėgiame. Kasdien perdirbame po 2200 tonų. Gamyba šiuo metu yra sulėtėjusi, nes šakniagumbiai sušalę, aplipę prišalusiomis žemėmis. Taip greitai, kaip vasarą, dirbti neįmanoma, tenka atrinkti supuvusias, perdirbti netinkamas šaknis. Atgal sugrąžiname per 40 proc. atvežtos žaliavos. Ūkininkai patys kalti, kad nemokėjo saugoti derliaus ir jį sugadino“.
A. Leškevičius sakė, kad kvotinius ir virškvotinius runkelius fabrikas supirko dar iki Kalėdų. O dėl dabar vežamų runkelių net nėra sudarytos sutartys. Direktorius pabrėžė, kad "iš principo „Arvi cukrus" galėtų tų runkelių ir neimti", tačiau vardan gerų santykių su ūkininkais jie superkami, ir tai bus daroma iki vasario.
„Mūsų turimais duomenimis, savaitės pradžioje pas ūkininkus dar buvo likę 18 tūkst. tonų runkelių. Manau, kad šį kiekį per kitą savaitę „įveiksime" ir vasarį jau galėsime atsikvėpti, - kalbėjo A. Leškevičius.
Direktorius patarė žemdirbiams būti vieni kitiems pakantesniems ir vertinti tai, kad fabrikas daro viską, ką gali, laikosi sutarčių, o svarbiausia - nevėluoja atsiskaityti su ūkininkais.
