Gausia moksline ir praktine patirtimi žemės ūkio darbuose noriai dalijasi LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai, kurių profesiniai ir darbiniai įgūdžiai siejasi su Dotnuvos bandymų stotimi. Ketvirtadienį ši žemdirbiškojo mokslo stotis mini 90-metį.
1923 m. rugsėjo 1 d. prie Dotnuvos žemės ūkio technikumo įkurtas 19,5 ha padalinys lauko bandymams ir pavadintas Dotnuvos bandymų lauku: ši data ir simbolizuoja Dotnuvos bandymų stoties įkūrimo pradžią.
Kaip teigia LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius dr. Vytautas Ruzgas, anuomet buvo lyginami įvairių pūdymų įdirbimo būdai, organinių trąšų pūdymuose įterpimo gyliai ir laikas, rugių ir kviečių sėklos beicavimo normos, tiriamos seklaus ir gilaus arimo kombinacijos rudenį ir pavasarį, vasarojaus ir kviečių tręšimui buvo skirta po keletą variantų.
Tuometėje Dotnuvos bandymų stotyje buvo įkurta Žemės ūkio akademijos mokymo bazė, kur studentai susipažindavo su lauko bandymų metodika. Po keliolikos metų (apie 1938 m.) vykstant įvairioms žemės ūkio institucijų reorganizacijoms, lauko bandymų ūkiai pradėti vadinti bandymų stotimis. Tad Dotnuvos bandymų laukas tapo Dotnuvos bandymų stotimi ir tiriamiesiems darbams buvo skirta 35 ha, nes valstybė ir mokslas skyrė didelį dėmesį žemės ūkiui.
„Mokslinių straipsnių anuomet nebuvo daug, nes darbų tikslas siejosi su praktinėmis rekomendacijomis, – teigė V. Ruzgas. – Dabar anuomečiai moksliniai tiriamieji darbai atrodo labai paprasti, nors tikslas – kaupti žinias ir jas pateikti žemdirbiams – išliko iki šių dienų.“
1956 m. Dotnuvoje įsteigus Lietuvos žemdirbystės mokslinių tyrimų institutą, Dotnuvos bandymų stotis, kaip ir Dotnuvos valstybinė selekcijos stotis, tapo jo padaliniais. Laikui bėgant, prasidėjo platūs augalininkystės, agrochemijos, augalų apsaugos, dirvotyros ir kitų žemės ūkio šakų tyrimai. Tankus žemės ūkio mokslo įstaigų tinklas šalyje leido tuos pačius bandymus pakartoti sunkiose ir lengvose, lygiose ir kalvotose, labiau sukultūrintose ir prastose, rūgščiose ir neutralios reakcijos dirvose. Manoma, kad klasikinio žemės dirbimo teiginiai iki to laiko buvo visiškai patikrinti.
Vystantis žemės ūkio pažangai, reikėjo ir naujų tyrimų. Atsirado herbicidai piktžolėms naikinti, užmirkusius ir krūmais apaugusius laukus tvarkė melioracija, o žemės ūkio augalų kaita gerino dirvų struktūrą, galingesnė technika dirbo sparčiau ir kokybiškiau.
„Iki šių dienų žemės ūkiui reikalingų tyrimų apimtys kaskart didėja, temos keičiasi, priklausomai nuo žemės ūkio gamybos ir klimato pokyčių, rinkos poreikių ir kitų dalykų. Šiuolaikiniams ūkininkams labai svarbi sėjomainų struktūra ir dirvos įdirbimas naujoviška žemės ūkio technika, – vardija žemdirbiams svarbias temas direktorius dr. Vytautas Ruzgas. – Juos domina įvairesnių lauko kultūrų auginimo technologijos, naujos augalų priežiūros ir apsaugos galimybės, derliaus nuėmimo bei įvairūs žolininkystės klausimai. Visada bus reikalingos naujos kultūrinių augalų veislės, nes kinta ne tik gamtos, bet ir klimato sąlygos.“
Tad kažkada buvęs Dotnuvos bandymų laukas ir dabar tarnauja žemės ūkiui, jam suteikdamas teorinius žemdirbystės pagrindus.
