Norintieji bent laikinai darbuotis žemės ūkio bendrovėje į administraciją skambina ar ateina iki šiol, nors sezoninė komanda buvo surinkta pirmą dieną, kai pasirodė skelbimas.

Pretendentų telefonų numeriai įrašomi į įmonės duomenų bazę, nes atsarginio varianto prireikia dažnai. Pirmąkart įdarbinti žmonės, ypač jaunuoliai, dažnai nuvilia prastais darbo rezultatais. Priprasti prie naujo darbo duodama savaitė – jei praėjus penkioms dienoms naujokai vis dar nepasiekia bent pusės vidutinės nustatytos normos, juos keičia kiti, galbūt gebėsiantys dirbti sparčiau, produktyviau.

Šiemet pavasario sezonui priimta keturiais žmonėmis daugiau nei įprastai. Papildomos darbo jėgos prireikė dėl neįprasto pavasariui reiškinio: viena iš vakuuminių sandėliavimo kamerų dar artipilnė obuolių. Pernai obelys buvo tokios derlingos, kad per metus nespėta visko parduoti.

Paprastai tokiu metu kamerose obuolių nebūdavo, o šį pavasarį laikini darbuotojai priimami ne vien vaismedžiams sodinti, bet ir obuoliams rūšiuoti.

„Pasistatėm saugyklas, tai galim tuos obuolius ilgiau išlaikyti“, – aiškino bedeguonių kamerų naudą medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė ir rodė iki lubų sukrautas dėžes gražiai per žiemą išsilaikiusių vaisių.

Medelynas modernėja

„Žmones iš pradžių priimam kaip laikinus darbuotojus. Jei iš tikrųjų gerai dirba, tai pasiliekam vieną kitą, nes šiek tiek plečiamės“, – tvirtino V.Kuliešienė.

Į bendrovę ieškoti darbo plūdo ir vyrai, ir moterys. Ateina ir anksčiau medelyne dirbusių panevėžiečių, tačiau dažniausiai grįžta prasčiausiai dirbę, niekur kitur per metus darbo negavę žmonės. Kai kurie iš besikreipiančiųjų įsitikinę, kad svarbiausia būti įdarbintam, o tada – jau kaip nors.

Tačiau V.Kuliešienė perspėja, kad darbas sunkus, o atlyginimo minimumą irgi reikia uždirbti. Jei naujokas padaro tiek, kiek senbuviai, uždirba minimalią algą, jei normos nepasiekia, ir atlygį gauna mažesnį.
„Anais laikais tenkindavomės tuo, kas ateina. Dabar jau atsirenkam. Priimam jaunų žmonių, nes dabar modernizavome prekybą, medeliai turi prekės kodus, todėl reikia žmonių, kurie galėtų prie kompiuterio sėdėti ir suprastų, ką daro“, – sakė bendrovės direktorė.

Ji aiškino, kad sudėtinga numatyti, kiek darbuotojų reiks. Ne tik Dembavoje prekiaujantis vaismedžiais, bet ir su visoje Lietuvoje esančiais didžiaisiais prekybos centrais bendradarbiaujantis medelynas tik kai kuriuos užsakymus žino iš anksto. Būna ir taip: prekybininkai praneša, kad jiems greitai reikia obuolių, o visi darbuotojai jau paskirstyti sodinti medelių, nėra kam tų obuolių rūšiuoti.

Ne vienus metus žemės ūkio srityje dirbanti V.Kuliešienė labai naudinga ir palankia vadina prieš ketverius metus priimtą palengvintą ir supaprastintą darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarką. Ji galioja sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės ūkiams.

„Galim skubiai įdarbinti sezoninius darbininkus, lengviau juos įforminti, koreguoti jiems algą. Būna, kad žmonės ateina ir vienai dienai užsidirbti“, – džiaugiasi liberalesne tvarka medelyno vadovė.

Gerų darbininkų reta

„Žemės ūkyje niekada nebuvo lengva, pas mus – tuo labiau. Bet jau pernai rudenį matėsi, kad atėjo rimtesni žmonės“, – komentavo pasikeitusią situaciją V.Kuliešienė. Tai pakoregavo ir žmonių požiūrį į darbą.

Kai bendrovė galėjo pasiūlyti geresnį atlygį, medelynas irgi buvo gana populiarus, uždarbiauti ateidavo ir studentai. Tačiau dvidešimt metų Dembavos medelyne besidarbuojanti Audronė „ Sekundei“ pasakojo, kad jaunimas – pati prasčiausia darbo jėga. Jie skuba, norėdami padaryti kuo greičiau, uždirbti daugiau, tačiau nežiūri kokybės.

Daug patirties turinti ir visko mačiusi darbuotoja pasakojo, kad retas kuris naujai atėjęs žmogus rodo norą dirbti. Nors metas sunkus, nedarbo lygis aukštas, o didžiausia konkurencija – tarp nekvalifikuotų darbuotojų, ne visi skuba įrodyti esantys verti pasitikėjimo.

Konkuruoja tarpusavyje

Pernai gausaus obuolių derliaus sulaukė ne vien Lietuva, bet ir Lenkija. Konkurencija su šalimi kaimyne visais laikais buvo sudėtinga, tačiau V.Kuliešienė, kurios vadovaujamas medelynas pagal išaugintos ir parduotos produkcijos kiekį Lietuvoje užima trečią vietą, sako, kad tenka konkuruoti ne vien su lenkais, bet ir su lietuviais.

Lenkų įvežami obuoliai pakoreguoja ir vietinių vaisių kainas, bet Dembavos medelyno direktorė tikino, kad lietuviai dar gana gerai gyvena, jei nenori vienyti savo sodininkų, nors kitos Europos šalys tą daro. Sodus turintys verslininkai nenori jungtis su tuo pačiu verslu užsiimančiais kolegomis ir pardavinėti produkciją per vieną pardavėją.

Obuolių pardavimo rinkoje esanti trečia bendrovė yra kitos srities lyderė. Dembavos medelynas – pirma įmonė Lietuvoje pagal vaismedžių sodinukų pardavimą. Dembavos medeliais prekiaujama visoje Lietuvoje, jie parduodami ir Latvijoje.

V.Kuliešienės vadovaujama įmonė sodinukus tiekia didžiausiems prekybos tinklams – „Maximai“, „Senukams“, „Bauhof“ ir kitiems. Nors prekyba medeliais intensyviausia pavasarį, vaismedžiai pardavinėjami ištisus metus, išskyrus žiemą.