Delsti nėra laiko - iki liepos pabaigos Lietuva turi pranešti Europos Komisijai, kaip padalys paramą žemės ūkio produkcijos gamintojams.

Penktadienį Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas, posėdžio dalyviams įnirtingai ginčijantis ir tampant į savo pusę dar nesudygsniuotą finansinę antklodę, nusprendė, kad 80 proc. lėšų bus skirta gyvulininkystei, o 20 proc. – augalininkystei.

Į posėdį atvykęs Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis sakė, kad dėl ES tiesioginių išmokų „rankos laužomos” ir Briuselyje, ir Lietuvoje.

Kanapes išbraukė, šilkverpius paliko

Vadinamoji „gamybinė“ parama gali būti skiriama grūdų, aliejinių kultūrų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir jo produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų, vaisių ir daržovių, trumpos rotacijos želdinių sektoriams. Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ragina išbraukti iš paramos sąrašo kanapes, ryžius, sėklas ir cukrinius runkelius, tiesiogines išmokas skirti „lietuviškesniems” produktams – paukštienai, kiaulienai ir medui – gaminti.

Anot LŪS, jeigu, kaip nutarė ES vadovų taryba, tiesioginės išmokos Lietuvai 2014-2020 metais padidėtų nuo149 EUR iki 196 EUR už hektarą, tai visas paramos vokas 2014 m. būtų 396, 5 mln. EUR, o 2020 m. – 458,1 mln. EUR.

Įdarbina daugiausiai, gauna mažiausiai

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pagyrė gyvulininkystės ūkių šeimininkus, kad jie jau susitarė, kaip 2014 m. pasiskirstys europinius pinigus (pieno gamintojams – 55 proc., galvijienos – 40 proc., avienos ir ožkienos – 5 proc.). Grūdų, vaisių, daržovių augintojai dar mąsto. Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) prezidentas Antanas Šležas perspėjo, kad lietuviškiems šiltnamiams šis sezonas bus paskutinis, jeigu valstybė nusigręš nuo jų.

Anot LŠA prezidento, žieminius šiltnamius išgelbėtų net ir palyginti mažytė finansinio voko dalelė - 3 proc. „1 ha šiltnamių dirba 15-20 žmonių“, - priminė A. Šležas.

Bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė taip pat tvirtino, kad „gamybinė“ europinė parama turėtų būti skiriama daugiausia darbo vietų sukuriantiems ūkiams.

ŽŪR prezidiumas išklausė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos prorektoriaus Antano Sederevičiaus, kuris jau nebe pirmą kartą reklamuoja netoli Kauno, Giraitėje, ketinamą statyti pompastišką, dešimtis milijonų litų kainuosiantį gyvūnų veislinės vertės nustatymo centrą.

Rūmų etikos kodeksas

ŽŪR vadovybė atsiskaitė žemdirbių savivaldai, kiek kovo 22 d. kainavo surengti kaimo žmonių suvažiavimą Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centre: užmokestis naujienų agentūrai BNS už išankstinę informaciją apie forumą – 605 Lt, sporto halės nuoma - 5082 Lt, UAB „KS Saugos tarnyba“ tvarkdarių paslaugos - 800, 05 Lt, įgarsinimo įrangos nuoma – 500 Lt. Iš viso – 7019, 85 Lt.

Ne paslaptis, kad ŽŪR tarybos, prezidiumo posėdžiai, Rūmų suvažiavimai vyksta labai audringai, ŽŪR nariai nevengia vienas kitą įžeidinėti, pliekti piktomis pastabomis, suvedinėti sąskaitas. Tokie gėdingi vaizdai ir garsai meta šešėlį visam žemdirbių parlamentui, todėl ŽŪR sukūrė Rūmų etikos kodeksą, kuris įpareigotų ŽŪR narius nešmeižti, neapkalbinėti, neįžeidinėti kolegų. Specialus priežiūros komitetas stebės, kaip laikomasi Etikos kodekso.

Rūmai nusprendė konsultuoti ūkininkus teisės klausimais. Kitame posėdyje ŽŪR prezidiumas nustatys tų paslaugų kainas.