„Turbūt tik pas mus taip ir gali būt, kad avių vilnos niekam nereikia. Dabar bent jau galime ją už grašius parduoti, tačiau prieš kelerius metus, kad ir kaip tai baisiai skambėtų, vilną tiesiog sudegindavau", - sako ūkininkas.
Pusketvirto šimto avių banda
A. Kišono ūkyje auga apie 350 avių, iš jų apie 120 ėriavedžių, trys avinai ir nuolat besipildanti maždaug poros šimtų ėriukų banda. „Esu kažkoks atskalūnas. Avys populiarios Molėtų, Anykščių, Telšių rajonuose. Kėdainiai su savo turtingomis žemėmis netinka avių auginimui. Čia reikia užsiimti rimta augalininkyste, pieno ūkiais, bet ne avių auginimu", - savo išskirtinumą pabrėžia ūkininkas. Pasak jo, derlingose Kėdainių krašto žemėse avis veisti tiesiog per didelė prabanga, todėl jis apsiriboja palyginti kuklia banda. Joms ganytis ir pašarų prikaupti pakanka nuo stambiųjų ūkininkų liekančių ne pačios geriausios žemės lopinėlių.
„Dirbu maždaug 70 hektarų žemės. Jos užtenka ir ganykloms, ir šienui bei šienainiui suruošti. Dar šiek tiek lieka grūdams užauginti", - sako A. Kišonas, pernai Kėdainių r. konkurse „Metų ūkis" užėmęs trečiąją vietą.
Kunioniškis savo avis prižiūri vienas, kartais paprašo patalkinti draugų. O didžiuosius darbus nudirba visa Kišonų šeima: ir iš darbo Kaune sugrįžtanti žmona Gražina, ir Vytauto Didžiojo universitete aplinkosaugą studijuojanti dukra Giedrė, ir staliaus amato Kaune besimokantis sūnus Vaidas. Beje, sūnus - pats rimčiausias pagalbininkas, jis nesibodi nei žemės arti, nei šieno ruošti, nei prisireikus avims vaistų sugirdyti.
Lietuvos juodgalvės - nelepios ir neišrankios
„Auginu Lietuvos juodgalves avytes, jos mažiausiai lepios ir išrankios. Kasdien džiaugiuosi, kad pavyksta išvengti ligų ar kitų bėdų. Aišku, buvo visko, kol pramokau tvarkytis", - prisipažįsta ūkininkas. Kai netekęs eigulio darbo jis prieš 17 metų ėmėsi ūkininkauti, niekaip nesuprasdavo, kodėl rūpestingai prižiūrimos avytės taip sunkiai ėriuojasi ir atsiveda silpnų jauniklių.
Patarimų tuomet žemdirbys nuvažiavo ieškoti į Aleksandro Stulginskio universitetą (tuometinę LŽŪA). „Vienas mokslininkas, išklausęs mano pasakojimų, tik nusišypsojo ir pasakė: „Per daug jas myli." Pasirodo, avims reikia gryno oro ir žiemą. Aš visus tvarto plyšius buvau užkamšęs, kad tik gyvuliukai nesušaltų, o specialistas liepė, net ir spaudžiant 15 laipsnių šalčiui avis išleisti pasibėgioti po lauką. Taip mano bėdos ir baigėsi", - laiku išgirstą gerą patarimą prisimena ūkininkas. Dabar A. Kišonas patarimų ir konsultacijų sulaukia iš kolegų molėtiškių bei anykštėnų, kurie augina tūkstantines avių bandas ir puikiai išmano savo darbą.
Pelno teko laukti ne vienus metus
Ūkininkas sako, kad tik pastaruosius kelerius metus gali pasigirti, kad pagaliau dirba pelningai. Ir sako, kad pirmaisiais metais verkti norėjosi, mat niekam nereikėjo ne tik vilnos ar kailių, bet ir avienos mėsos. Dabar situacija pasikeitė - mėsa tampa vis populiaresnė, o už jos kilogramą supirkėjai moka net po 17 litų.
Augintojas avis pastaruoju metu parduoda gyvas. Kur jos keliauja ir kas valgo jų mėsą, ūkininkas nelabai linkęs smalsauti. „Kiek žinau, nemaža dalis jų lieka Lietuvoje, nes ir lietuviai pamažu atranda avieną. O prieš kelerius metus beveik visos avys keliaudavo į Vokietiją. Vokiečiai dideli avienos, o ypač ėrienos, mėgėjai", - sako ūkininkas.
Pasak A. Kišono, avių auginimas reikalauja kantrybės ir darbo, tačiau jos nėra lepios. Vienai aviai per žiemą pakanka po ritinį šieno, šienainio, šiaudų, kasdien avytės gauna po gerą saują grūdų ir kelias morkas. Be to, ūkininkas joms negaili visaverčių subalansuotų papildų.
Ėriavimasis - pats sunkiausias periodas
Labiausiai įtemptas ir sunkiausias metas ūkininkui prasideda maždaug nuo kovo mėnesio, kai avys pradeda ėriuotis. Tada tenka beveik ištisas paras praleisti fermoje. Būna ir sunkių ėriavimųsi, ir tokių avių, kurios atstumia ėriukus - tada juos tenka maitinti iš buteliuko. Tokiems pamestinukams net specialus mišinys ruošiamas iš karvės ir avies pieno bei kokybiškų pieno miltelių.
„Pats geriausias prieauglis būna vienas arba du ėriukai. Tada jie gimsta stiprūs, tvirti ir auga be vargo. Jei avis atsiveda daug vaikų, jau tenka pavargti, kol jie sustiprėja. O rekordas, kurio sulaukėme savo bandoje - penki ėriukai", - sakė A. Kišonas.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje pernai avių buvo registruota apie 53 tūkst., jas augino per 4 tūkst. augintojų.
