Priemonių – beveik už 250 mln. litų
2013–2015 metų investicijų į miesto plėtrą plane tikimasi įvykdyti priemonių už maždaug 250 mln. litų. Tai būtų savivaldybės, valstybės biudžetų, europinių fondų, savivaldybės imamų bankų paskolų, numatomos pritraukti privačios lėšos.
Kaip sakė savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas Jonas Česonis, investicijų planą tarybos komitetai svarstė pusmetį, o apie konkrečias plano priemones, susijusias su numatomų naujų objektų statyba, geriausiai žino tarybos Aplinkos ir plėtros komitetas.
Plane numatyta per 50 miesto gatvių rekonstrukcija. Tiek daug gatvių tvarkyti savivaldybė dar niekada neplanavo, ir labai abejojama, ar jas per trejus metus pavyks rekonstruoti.
Tarybos Aplinkos ir plėtros komiteto pirmininkės Rimos Mitkienės teigimu, turėtų būti parengti konkrečių miesto kvartalų, pavyzdžiui, centro, Pirmojo Alytaus gatvių sutvarkymo projektai, o juos turint gal ir žmonės prisidės tvarkant gatves. Vienos didžiausių sumų planuojamos Santaikos gatvės nuo Likiškėlių gatvės iki miesto ribos rekonstravimui – beveik 8 mln. litų, per 4 mln. litų – Naujosios gatvės antrai eilei nuo Miklusėnų gatvės iki Putinų gatvės, Putinų gatvei nuo Pramonės gatvės iki Pievų gatvės rekonstruoti, 4 mln. litų – Pramonės ir Naujosios gatvėms sujungti.
Septyniolikos švietimo įstaigų, joms priklausančių objektų tvarkymas planuojamas atsižvelgiant į padėtį šiose įstaigose ir į tai, kada iki šiol ten darytas remontas. Antai Šaltinių pagrindinės mokyklos stadiono rekonstrukcijai žadama atseikėti per 9 mln. litų, per 3 mln. litų – Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos stogui rekonstruoti, per pustrečio milijono litų – Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos aikštynui atnaujinti.
Auto-, mototrasoms – per 20 mln. litų
Vienas stambiausių planuojamų naujų objektų mieste yra auto-, mototrasų įrengimas. Joms turėtų tekti daugiau kaip 20 mln. litų. R.Mitkienės tvirtinimu, tai yra miesto tarybos narių tvarkiečių idėja, trasos atsirastų buvusiame Putinų karjere, už miesto vandens valymo įrenginių.
Daugiau kaip 15 mln. litų planuojama investicija į modernaus sporto komplekso su dengtu futbolo aikštynu ir lengvosios atletikos maniežu projektą. „Tam reikia mieste rasti maždaug puspenkto hektaro žemės sklypą. Jai apžiūrėtos aštuonios vietos, šiandien tinkamiausios yra už Jazminų gatvės turgavietės ir prie Gulbynės tarp buvusios „Alytaus tekstilės“ bei Putinų gatvės“, – dėstė tarybos Aplinkos ir plėtros komiteto pirmininkė.
Per 5 mln. litų turėtų kainuoti dar vienas planuojamas sporto objektas mieste – kovinių sporto šakų centro įrengimas. Kur jis atsiras, dar nelabai aišku. Viena iš versijų – Sporto mokyklos A.Matučio gatvėje patalpos.
Vietinių politikų planuose ir Alytaus kempingo įrengimas už daugiau kaip puspenkto milijono litų. Jį žadama įkurdinti atvykimo į Alytų vietoje nuo Vilniaus pusės, netoli šašlykinės. Taip pat – mobili prieplauka už 1 mln. litų Dainų slėnyje, tikintis Nemunu atvyksiant turistų aplankyti miesto. Tenka priminti, kad Nemune netoli Antano Juozapavičiaus tilto jau beveik septyneri metai stovi nenaudojama stacionari prieplauka, kuri kainavo 450 tūkst. litų ir į kurią dėl nesudarytų sąlygų plaukioti didžiausia šalies upe neatplaukė nė vienas laivas.
Mobili prieplauka prie Dainų slėnio, pasak R.Mitkienės, numatoma neatsitiktinai, rengiama vizija šiai miesto vietai sutvarkyti. Kol kas neaiškus savivaldybės skelbto konkurso statyti pėsčiųjų tiltą per Nemuną ties šiuo slėniu nugalėtojas. Pastaruoju metu konkurse dalyvavę trys pretendentai pasiūlė per didelę – beveik 29 mln. litų kainą, o turima tik apie 25 mln. litų europinės paramos. Darbų pirkimų dokumentus dar tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba, paskui konkurso dalyvius į savivaldybę ketinama kviestis derybų.
Vesterno kaimelis – bene įdomiausias objektas
Būtent šis objektas, kuriam numatyti 5 mln. litų, tvirtinant miesto plėtros trejų metų investicinį planą sulaukė didžiausios kai kurių tarybos narių pašaipos. Replikuota, kad planuojant įrengti Vesterno kaimelį reikia planuoti lėšas ir kaubojams parengti.
R.Mitkienė apie šį kaimelį nelinkusi juokauti: „Tai privačių asmenų idėja. Ją atnešė toks Prušinskas iš Alytaus rajono. Kaimeliui reikėtų šešių, aštuonių hektarų, kaimelis turėtų būti su kaubojais, bizonais, kalnų ožiais. Jam įrengti kol kas svarstomos dvi vietos – prie naujojo Lietuvos tūkstantmečio tilto per Nemuną ir prie aerodromo Pirmajame Alytuje.“
Komiteto pirmininkės įsitikinimu, Vesterno kaimelis turėtų būti rengiamas prisidedant privatiems asmenims, su jais pasirašant koncesijos sutartį. Jos minėtas Rolandas Prušinskas Alytaus rajone Raitininkų seniūnijoje Meškasalio kaime turi ekstremalaus poilsio stovyklavietę, kurioje vykdoma indėniška edukacinė programa.
Alytaus politikus dėl Vesterno kaimelyje numatomų įveisti bizonų perspėja Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis: „Jiems reikės didžiulių išlaidų šėrimui, taip pat aptvarams įrengti. Apie viską reikia galvoti iš anksto.“
Svarstant trejų metų investicinį planą ne vienas miesto tarybos narys jį kritikavusiems kolegoms siūlė galvoti apie didelius dalykus Dzūkijos sostinėje, tad bizonų šėrimas ir aptvarai Vesterno kaimelyje – smulkmena, palyginti su kaimelio įrengimo idėja.
Nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo Alytuje gyventojų sumažėjo maždaug 20 tūkst. – iki beveik 58 tūkst., todėl įdomiausia, kas lankysis vietinių politikų numatomose įrengti naujuose sporto objektuose, auto-, mototrasose ar Vesterno kaimelyje.
