Jas pateikusi Energetikos ministerija skelbia, kad pakeitimais numatomas baterijų ir jų valdytojo statusas bei veiklos sąlygos.
Ministerija Vyriausybei pateiktoje pažymoje teigia, kad priėmus įstatymų projektus ir jų įgyvendinamuosius teisės aktus, bus užtikrintas teisinis pagrindas įrengti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą ir užtikrinti jos veiklą pereinamuoju laikotarpiu, tai yra, iki šalies sistemos stabilaus darbo su kontinentinės Europos elektros tinklais pradžios, išimties tvarka užtikrinant izoliuoto sistemos darbo rezervą.
Vėliau – veikiant kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje – baterijos teiktų elektros kaupimo paslaugas rinkos sąlygomis konkurencinėje aplinkoje tiek Lietuvos, tiek regioninėse elektros energijos rinkose.
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, kad siūlomos pataisos reikalingos, norint jau kitąmet turėti baterijas, kurios užtikrintų naują kokybinį tinklo atsparumo lygį: nepertraukiamą elektros sistemos darbą įvykus trikdžiams bei energijos tiekimo atnaujinimą per kelias sekundes nuo trikdžių atsiradimo.
Pasak ministerijos, dabartiniai įrenginiai nėra pajėgūs reaguoti nedelsiant ir jų paleidimas užtrunka ilgesnį laiką.
Sausio pabaigoje valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė maždaug 100 mln. eurų vertės baterijų sistemos projektavimo, gamybos, įrengimo bei techninio aptarnavimo konkursą.
Lietuvoje planuojama per 14 mėnesių įrengti keturis įrenginius po 50 MW galios ir 50 MWh talpos keturiose 110-330 kV transformatorių pastotėse – Vilniaus, Alytaus, Šiaulių ir Utenos aikštelėse, nurodo „Epso-G“.
Pasak bendrovės, baterijos reikalingos momentiniam sistemos veiklos atkūrimui nenumatytų situacijų atveju ir tarnaus kaip pirminis sistemos rezervas. Dabar šią funkciją atlieka IPS/UPS sistemoje veikiančios elektrinės.
Grupė pranešė, kad kaupiklius diegs specialiai šiam projektui steigiama „Epso-G“ bendrovė „Energy cells“. Darbus ketinama finansuoti iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF).