Vyriausybė pritarė paketui bendru sutarimu ir projektas siunčiamas į Seimą.
„Tai turbūt vienas iš pagrindinių EM paketų šioje kadencijoje, kuris leistų mums užsitikrinti elektros energijos generaciją“, – pristatydamas paketą Ministrų Kabineto kolegoms teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.
D. Kreivio teigimu, įgyvendinus teikiamas priemones ir užsitikrinus vietinę elektros gamybą, bus įgyvendinami Žaliojo kurso tikslai ir bus mažinama energetinė priklausomybė nuo Rusijos, prie kurios valdomo BRELL elektros žiedo Lietuva vis dar prisijungusi bei iš kur importuojama penktadalis suvartojamos energijos.
„Siekiame savo nacionalinio saugumo, o nacionalinio saugumo dalis yra energetinis saugumas“, – kalbėjo D. Kreivys.
Taip pat, ministro teigimu, įgyvendinus atsinaujinančios energetikos plėtrą, elektros energija pigs. Pasak D. Kreivio, neužsitikrindama pakankamai didelės vietinės elektros generacijos, Lietuva už elektrą moka brangiai.
„Mokame labai dideles kainas. Nėra gamybos – atitekėjusi elektra iš Švedijos per kitą jungtį išteka per kitą jungtį į Vokietiją, Vokietijoje didžiausios kainos. Šiandien turime milžiniškas kainas todėl, kad Vokietija toliau uždarinėja atomines, anglies elektrines ir kainos lekia į padebesius“, – paaiškino ministras.
Pakete keliami tikslai iki 2030 m. Lietuvoje įrengti 7 GW galios atsinaujinančios energijos elektrines. Iki 2025 m. planuojama turėti 1,8 GW sausumos vėjo ir 1 GW saulės elektrinių pajėgumus, o dar po penkerių metų vėjas sausumoje generuotų 3,6 GW, vėjas jūroje – 1,4 GW, o saulės elektrinės – 2 GW galios.
„Šie skaičiai pagrįsti tiek mūsų tinklo pralaidumais, tiek verslo aktyvumu šioje srityje, tiek, kalbant apie gaminančius vartotojus, valstybės finansinės pagalbos schemomis“, – argumentavo D. Kreivys.
EM prognozuoja, kad įgyvendinus nuostatas, 2030 m. AEI generuos 14,64 TWh iš 15,73 TWh suvartojamos energijos.
„Bus padarytas darbas, kuris buvo nepadarytas mūsų iki šiol, nuo Visagino atominės elektrinės uždarymo. Kiekis mūsų generacijos nuo 3 TWh (šiemet – ELTA) ir sudarytų 93 proc. visos elektros energijos per metus.
Ministerija visų pirma siūlo šalinti biurokratines kliūtis saulės ir vėjo energetikai, siekiant, kad sutrumpėtų parengiamųjų atsinaujinančios energetikos darbų vykdymo laikotarpis. Būtų nustatyti labai aiškūs ir tikslūs AEI elektrinių plėtros reikalavimai.
Taip pat bus siūloma greitinti teritorijų planavimo procedūras, sukurti aiškius kriterijus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūroms. Pilna PAV procedūra būtų atliekama tik statant daugiau nei 7 tam tikro aukščio vėjo elektrines. Tuo metu saulės elektrines statyti būtų leista ir be PAV procesų.
Dar paketu siūloma plėtoti vėjo elektrines be gyventojų sutikimo, leisti saulės ir vėjo elektrinių plėtrą žemės ūkio paskirties sklypuose. Be to, bus leista viename taške prijungti kelias skirtingas – hibridines – elektrines.
Ministras pristatė ir idėją, kad AEI parkų plėtotojai dalį savo pajamų turės skirti bendruomenėms, gyvenančioms šalia įrengtų elektros jėgainių. Siūloma įvesti „gamybos mokestį“ – metinę 0,0013 Eur/kWh įmoką už komerciniais tikslais veikiančias saulės, vėjo ir biodujų elektrines. Šias lėšas gyventojai galėtų panaudoti savo bendruomenės poreikiams atliepti, žada D. Kreivys.
Pakete, be visų šių priemonių, numatyta pailginti dabartinį vienerių metų elektros kaupimo laikotarpį dar dvejais metais, sudaryti sąlygas kelias elektrines priskirti vienam vartojimo objektui, leisti nebedidinti įvadų galios, norintiems įsigyti nutolusią saulės elektrinę. Šios priemonės skirtos skatinti fizinius ir juridinius asmenis tapti gaminančiais vartotojais.
„Proveržio pakete“ taip pat numatytos nuostatos sudaryti sąlygas savivaldybėms kurti AEI bendrijas ir finansuoti energetinį skurdą patiriančius gyventojus.
„Litgrid“ duomenimis, Lietuva importuoja 66 proc. elektros energijos – 79 proc. iš Europos Sąjungos, likusią dalį – iš Rusijos. 34 proc. Lietuvoje pagaminamos elektros išgaunama šiluminėse elektrinėse, kiek mažiau – vėjo ir hidroelektrinėse. Biomasės, saulės ir biodujų elektrinėse kol kas pagaminama po 3 proc. suvartojamos energijos.
Paketo priemonėms finansuoti EM skaičiuoja bent 300 mln. eurų būtinąsias išlaidas iki 2028 m., tačiau, pasak D. Kreivio, paketo priemonėms įgyvendinti bus investuojama gerokai daugiau – pagrindiniam tikslui įgyvendinti prireiks apie 7 mlrd. eurų.
