Apie keičiamas sutarties sąlygas Delfi informavo įmonės klientas Eimantas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
„Enefit“ daliai klientų sausio 27 dieną atsiuntė vienašališkus ir automatinius sutarties keitimo pranešimus. Prisidengdami nereikšmingu maržos mažinimu, bet įvesdami 2 eurų mėnesinį mokestį“, – rašė Eimantas.
Jo persiųstame „Enefit“ laiške rašoma, kad pasirinkusiems neterminuotą ir pagal biržą kintančių kainų planą „Laisvas“ marža nuo kovo sieks 0,016 euro, kai prieš tai siekė 0,0185. Vadinasi, pokytis siekia 0,0025 euro.
„Įvedus pakeitimą vartotojas turėtų sunaudoti virš 800 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį, kad pajustų bent minimalią naudą. Vidutinis daugiabučio gyventojas 800 kWh suvartoja per pusmetį, ne per vieną mėnesį“, – skaičiavo skaitytojas.
„Enefit“: siekiame skaidrinti ir suvienodinti kainodarą
Laiške teigiama, kad „kainos pasikeis automatiškai“, tad klientui nieko papildomai daryti nereikės.
„Enefit“ naudoja įžūlią taktiką pakeisti sutartis automatiniu būdu, taip apgaunant žmones, kurie netikrina elektroninio pašto ar nekreipia dėmesio į kiekvieną spamo (liet. šlamšto) laišką“, – piktinosi Eimantas.
„Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška patvirtino, kad su biržos kaina susietus planus turintiems klientams kainodara keisis. Jo teigimu, tai daroma siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę.
„Iki šiol plano „Laisvas“ klientams buvo taikomos skirtingos maržos ir mokesčiai – kai kurie jų seniai neatitinkantys rinkos sąlygų. Todėl šiemet siekiame skaidrinti ir suvienodinti kainodarą visiems klientams, pasirinkusiems planus, susietus su biržos kainomis. Daugiau nei pusei (56 proc.) pokytį pajusiančių klientų metinės išlaidos už elektrą augs nežymiai (iki 30 eurų per metus), o dar 5 proc. tai reikš sumažėjusias sąskaitas už elektrą“, – Delfi komentavo J. Areška.
Pasak J. Areškos, įvertinus šiuos pokyčius, jei klientas per mėnesį suvartoja apie 130 kWh elektros energijos per mėnesį, vidutiniškai jo mėnesinė sąskaita už elektrą paaugs apie 1,6 euro.
„Enefit“ atstovas, be kita ko, akcentavo, kad neterminuotas kintamos kainos sutartis turintiems klientams pagrindinė kainos dedamoji yra biržos kaina.
„Įprastai ji bei valstybės reguliuojama dalis sudaro apie 90 proc. galutinės kainos. Atitinkamai mūsų kainodara sudaro likusius kelis procentus galutinėje kliento sąskaitoje už elektrą“, – teigė J. Areška.
Vykdomą pokytį pagrindžia Bendrosios sutarties sąlygos. Vis dėlto, jei klientai nepritartų šiam pokyčiui, situacija kiekvienu atveju bus vertinama individualiai siekiant rasti abiem pusėms tinkamiausią sprendimą, tvirtino jis.
„Nesutikus klientai gali nutraukti sutartį be papildomų mokesčių, tačiau tikime, kad pokytis atitinka rinkos siūlymus – tuo įsitikins kiekvienas pasilyginęs rinkos dalyvių kainodarą“, – tvirtino J. Areška.
Sprendimas keisti šių planų kainodarą nedaro jokios įtakos klientams, pasirašiusiems terminuotas sutartis ir konkrečiam laikui fiksavusiems elektros kainas, priminė jis.
VERT: vartotojas turi teisę nepritarti
Ką apie sutarties keitimą reikėtų žinoti vartotojams?
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba komentavo, kad apie energetikos įmonės ketinimą pakeisti sutarties sąlygas jie turi būti informuojami raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.
„Teikiant informaciją apie šį ketinimą turi būti pranešama apie vartotojų teisę nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir, vartotojui neišreiškus savo valios dėl energetikos įmonės siūlomų sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis laikoma nepakeista. Su vartotojais sudaromų sutarčių sąlygos turi būti sąžiningos ir skaidrios, aiškiai ir suprantamai apibrėžtos, jose neturi būti kliūčių, trukdančių vartotojams naudotis savo teisėmis“, – komentare teigė VERT.
Siekiant įvertinti, ar standartinė sutarties sąlyga, pagal kurią tiekėjas pasilieka teisę vienašališkai pakeisti su elektros energijos tiekimu susijusias kainas ir tarifus, atitinka sąžiningumo, pusiausvyros ir skaidrumo reikalavimus, turi būti skaidriai pateikta šių kainų ir tarifų keitimo priežastis ir būdas, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų numatyti galimus šių kainų ir tarifų pasikeitimus.
Pasak VERT, informuojant vartotoją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas kartu jam turi būti pranešta ir apie teisę per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir nutraukti sutartį.
„Kilus vartojimo ginčui vartotojas, visų pirma, su konkrečiu reikalavimu raštu ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, privalo kreiptis į skundžiamą įmonę ir, gavęs jį netenkinantį atsakymą arba per 30 kalendorinių dienų nesulaukęs jokio atsakymo, gali kreiptis į VERT su tuo pačiu reikalavimu dėl vartojimo ginčo neteisminio nagrinėjimo“, – komentavo VERT.
Taryba, įvertinusi konkrečias faktines aplinkybes, minėtą ginčą nagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka.
