aA
2010 metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos „Vilniaus energijos“ šilumos bazinės ir karšto vandens kainos buvo neteisingos, antradienį nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tai reiškia, kad sostinės gyventojai per 5 metus iki 2015 metų pabaigos už šilumą galėjo permokėti apie 100 mln. eurų.
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjai Arūnas Sutkevičius, Skirgailė Žalimienė, Romanas Klišauskas apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje nutarė, kad ankstesnis, 2015 metų gruodžio 11 dieną Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) priimtas sprendimas buvo teisingas

„Sprendimas nepakeistas“, – po sprendimo paskelbimo DELFI perdavė LVAT atstovė žiniasklaidai Neringa Lukoševičienė. Šis teismo sprendimas yra neskundžiamas.

Du prašymai

Kaip prieš teismo posėdį DELFI paaiškino VKEKK veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė, šioje byloje į vieną sujungti du prašymai.

Pirmasis – vartotojų. Lietuvos nacionalinės vartotojų federacija (LNVF), Bronius Cicėnas ir Juozas Imbrasas prašė panaikinti VKEKK sprendimus, nes, jų teigimu, nustatytos kainos yra per didelės, t.y. nebuvo užtikrintas mažiausių sąnaudų įgyvendinimo principas.

Antrasis – „Vilniaus energijos“. Įmonė prašė panaikinti VKEKK sprendimą dėl karšto vandens kainų, nes nustatytos kainos yra per mažos, t. y. neužtikrinama, kad šilumos tiekėjas susirinktų būtinas sąnaudas šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklai vykdyti.

„Šilumos tiekėjams nustatant šilumos bazines ir karšto vandens kainas yra siekiama optimaliausio ir visų šalių interesus atitinkančio sprendimo priėmimo, tokiu būdu siekiant užtikrinti vartotojų teisę gauti energetines paslaugas mažiausiomis sąnaudomis, tuo pačiu garantuojant energetikos įmonių teisę susigrąžinti būtinąsias šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sąnaudas“, – VKEKK poziciją byloje išdėstė A. Griškonytė.

Prašė naujo sprendimo

Būtent VKEKK, atsakovas byloje, paprašė LVAT panaikinti 2015 metų gruodžio 11 dienos VAAT sprendimą, kuris patenkino LNVF prašymą panaikinti VKEKK 2010 metų gruodžio 15 dienos nutarimus dėl šilumos bazinės ir karšto vandens kainų „Vilniaus energijai“.

VKEKK teismo prašė priimti naują sprendimą, nes jos nuomone pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje pateikta eksperto išvada, netiksliai ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes, reikšmingai susijusias su tinkamu teisės taikymu ir tokiu būdu pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos susijusios su ekonominių rodiklių teisine kontrole, ir visiškai nemotyvavo išvadų, todėl priėmė nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas apeliacine tvarka.

Apskaičiavo 100 mln. eurų

LNVF prezidentės Alvitos Armanavičienės teigimu, dėl VKEKK nustatytų kainų, preliminariais energetikos ekspertų skaičiavimais, vilniečiai per 5 metus galėjo permokėti apie 100 mln. eurų.

„Esame patenkinti paskelbtu teismo sprendimu, – antradienį DELFI sakė A. Armanvičienė. – Tik labai ilgai vyko ta teisybės paieška, o kas įdomiausia ir svarbiausia, kad tai yra viešas visų žmonių interesas ir niekas jo negynė.“

Ji teigė, kad visas procesas vyko nuo 2011 metų.

100 mln. eurų sumą 2015 metų pabaigoje buvo įvardijęs ir tuometinis Vilniaus miesto tarybos narys J. Imbrasas. Jo teigimu, Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdoma „Vilniaus energija“ dėl netinkamai nustatytų bazinių šilumos ir karšto vandens kainų per penkerius metus galėjo gauti 104 mln. eurų nepagrįstų pajamų, kurias privalėtų grąžinti vartotojams.

„Kiekvienam vilniečiui kas mėnesį buvo priskaičiuojama nepagrįstai apie 10 eurų. Padauginus iš 5 šildymo sezonų, susidarytų iki 300 eurų kiekvienam sąlyginiam vidutiniam apie 60 kvadratinių metrų dviejų kambarių butui, kuriuos vilniečiai permokėjo (...) Vilniaus miesto taryboje inicijuosime, kad vilniečiai atgautų permokas“, – tuomet J. Imbrasą citavo naujienų agentūra BNS.

Nustatė 24,3 mln. eurų permoką

DELFI primena, kad praėjusiais metais VKEKK pranešė, kad po daugiau nei metus trukusio patikrinimo nustatė, jog nuo 2012 iki 2014 metų šildymą sostinei tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ į šilumos kainas nepagrįstai įtraukė 24,3 mln. eurų.

Tarp šių lėšų nurodomi tūkstantiniai priedai darbuotojams, konsultacijoms iš susijusių įmonių, išlaidos golfo treniruotėms, teniso aikštelių nuomai.

Kainų komisija dėl to dabartiniam šildymo sezonui nustatė maždaug penktadaliu mažesnę šilumos kainą.

VKEKK teigimu, jų patikrinimas užsitęsė, nes „Vilniaus energija“ neteikė duomenų ir už tai įmonei skyrė 600 tūkst. eurų baudą. Dėl kai kurių patikrinimo epizodų VKEKK ketino kreiptis į Valstybės kontrolę ir teisėsaugą.

Tuo metu „Vilniaus energijos“ akcininkė prancūzų bendrovė „Veolia“ ketina savo, kaip investuotojos, pažeistus interesus ginti Vašingtono arbitražo teisme. „Veolia“ skaičiuoja, kad jai padaryta maždaug 100 mln. eurų žala.

2017 metų balandį Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ turėtų perimti „Vilniaus energijai“ išnuomotą sostinės šilumos ūkį. Tačiau energetikos ekspertai anksčiau yra tvirtinę, kad šis procesas gali užtrukti. Be to, jie teigia, kad išnuomotas turtas gali būti nusidėvėjęs ir ragina už jį primokėti, tačiau „Vilniaus energija“ tokius įtarimus neigia.

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas antradienį DELFI sakė, kad kol kas teismo sprendimo komentuoti negali.

Kainų Komisija vykdys teismo sprendimą dėl UAB „Vilniaus energija“

Komisija vykdys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – Teismas) sprendimą dėl UAB „Vilniaus energija“ nustatytų bazinių kainų perskaičiavimo, rašoma komisijos išplatintame pranešime spaudai.

Komisija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą gavo tik 2017 m. sausio 24 d. (t. y. šiandien) apie 19 val., todėl plačiau komentuoti galimų Komisijos sprendimų negali. Dėl Teismo sprendimo įvykdymo būdo ir proceso Komisijoje bus nuspręsta artimiausiu metu.

Preliminariu vertinimu, šio Teismo sprendimo vykdymas susijęs su įpareigojimu Komisijai iš naujo įvertinti 2010 – 2015 metų UAB „Vilniaus energija“ sąnaudas, būtinas šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklai vykdyti. Po išsamios analizės, Komisija priims atitinkamus sprendimus.

Primename, kad Komisija 2016 m. rugsėjo mėn. užbaigė UAB „Vilniaus energija“ 2012–2014 m. reguliuojamos veiklos sąnaudų patikrinimą. Komisija priėmė sprendimą, kad minėtu laikotarpiu bendrovė nepagrįstai į šilumos kainas įtraukė daugiau kaip 24,30 mln. Eur, kurios privalo būti grąžintos vartotojams.

Taip pat buvo nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Vilniaus energija" Komisijai neteikė visa apimtimi pagrindžiančios ir reikalingos patikrinimui atlikti informacijos. Susidariusi situacija dar kartą patvirtino būtinybę suteikti Komisijai papildomus įstatyminius įgaliojimus atliekant reguliuojamų ūkio subjektų patikrinimus – Komisija dar 2016 metų pavasarį Seimui pateikė atitinkamų įstatymų pataisas, numatančias reguliuojam ūkio subjektui ne tik pareigą pateikti informaciją reikalingą patikrinimui atlikti, bet ir galimybę, prireikus, pasitelkti ekspertus iš išorės, skirti sankcijas už patikinimo komisijos narių nurodymų nevykdymą ir pan.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patvirtinta nauja biokuro įsigijimo tvarka - visi šilumos gamintojai turės vienodas konkurencines sąlygas

Vyriausybė po svarstymo pritarė Energetikos ministerijos parengtam Energijos išteklių rinkos...

Įsigalioja nauja biokuro įsigijimo tvarka: kas keičiasi

Gruodžio 19 d. Vyriausybė po svarstymo pritarė Energetikos ministerijos parengtam Energijos...

Vyriausybė spręs dėl RATA turto perdavimo Ignalinos AE

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) turto...

Lietuva apsisprendė: išsipirks SGD terminalą reikės skolintis iki 308 mln. eurų (482)

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų ( SGD ) terminalas laivas-saugykla turėtų būti...

Priims sprendimą dėl SGD laivo-saugyklos pirkimo (23)

Seimas antradienį balsuos dėl su suskystintųjų gamtinių dujų ( SGD ) laivo-terminalo pirkimu...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Įžvalgos apie kontroversiško Algirdo Paleckio asmenybę ir ar ministeriją paliekantys mokytojai nežada sugrįžti? (4)

Šnipinėjimo byla: kodėl informacija apie Paleckį iškilo būtent dabar. DELFI korespondentas...

Policija pardavė avarijoje sumaitotą automobilį, bet pamiršo reikšmingą detalę (17)

„Be defektų“ – toks užrašas pridėtas interneto skelbimų portale greta parduodamo „...

Mokytojų streiko iniciatorius Navickas: kas jis? (340)

Keturių vaikų tėvas, kūno kultūros ir fizikos mokytojas, ekonomistas, visuomenininkas,...

Viskas, ką turite žinoti apie papildomą pensijų kaupimą nuo naujų metų (1)

Nuo naujų metų pasikeitus papildomo pensijų kaupimo tvarkai gyventojai bus vėl priversti...

Gyvai / Gyvai: ar ministeriją paliekantys mokytojai nežada sugrįžti? (8)

Nuo lapkričio 28 dienos ministerijoje gyvenantys mokytojai teigia pasiekę dalį savo tikslų ir...

Dėl geros figūros Vaida Genytė dėkinga tvirtai valiai: pasidalino auksine šventinio stalo taisykle (1)

Įprastai didžiosios metų šventės daugeliui žmonių asocijuojasi su kalėdiniais papuošimais,...

Rusijos ambasada aršiai sureagavo į Paleckio ir Ivanovo suėmimą (35)

Rusijos ambasada trečiadienį pareiškė, kad naujas Lietuvos teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl...

Nuo Naujųjų keičiasi atlyginimai – ką turi padaryti darbuotojai (52)

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalioja Valstybinio socialinio draudimo ( VSD ) įstatymo pakeitimai,...

Mokytojai po trijų savaičių budėjimo palieka ministeriją (90)

„Džiaugiamės, kad pagaliau mokytojus išgirdo, įsiklausė ir pradėjo spręsti problemas“, –...

Seime – dar viena Jakeliūno iniciatyva: šįkart nusitaikė į žiniasklaidą (28)

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstytos Azartinių lošimų įstatymo...