„Šiandien ypatinga diena, po 7 metų bylinėjimosi vakar gavome arbitražo sprendimą (...). Esminis dalykas, kad Vilniaus miestas laimėjo bylą ir priteista 83 mln. eurų kompensacija. (...) Finale miestui lieka per 56 mln. eurų“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė V. Benkunskas.
„Teismas labai aiškiai pasakė, kad ši sutartis, pasirašyta 2002 m., buvo sudaryta vartotojų ne naudai. Jau tada buvo aišku, kad sutarties nuostatos buvo sukonstruotos taip, kad visa nauda būtų nukreipta ne į tuos tikslus, kuriuos politikai tuo metu advokataudami šiai bylai viešai minėjo”, – tvirtino jis.
V. Benkunskas aiškino, kad arbitražas konstatavo, jog sutarties nuostatos neatspindėjo šalių teisių ir pareigų pusiausvyros, o savivaldybei teks sumokėti Prancūzijos koncernui beveik 30 mln. eurų dėl „kreivos sutarties“.
„Iš esmės arbitražas konstatavo, kad sutarties nuostatos neatspindėjo šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Dėl to ir savivaldybei yra paskaičiuota sumokėti beveik 30 mln. eurų sumokėti už tuos įrenginius, kurie buvo sukurti ir palikti miestui, bet kadangi sutartis buvo tokia kreiva, tai mes turėsime sumokėti „Veoliai“ beveik 30 mln. eurų”, – sakė sostinės vadovas.
„Finale miestui lieka 56,1 mln. eurų tos kompensacijos, kurią mes jau artimiausiu metu prašysime ir išsireikalausime”, – tvirtino jis.
VŠT vadovas: sutartis su „Veolia“ atnešė negerų dalykų
Tuo tarpu Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas džiaugėsi bylos rezultatu ir tvirtino, kad buvusi sutartis su „Veolia“ įmonei atnešė negerų dalykų.
„Labai džiaugiuosi šiuo rezultatu, ta 15 metų sutartis iš tikro daug atnešė negerų dalykų. Per tą laiką nebuvo investuota į įmonę, įmonė buvo nugyventa, mes praradome daug svarbaus ir reikalingo laiko. Šios bylos baigtis parodo, kad rezultatas buvo labai negeras ir dabar, per 6 metus, padarėme žymiai daugiau“, – sakė G. Bakanas.
„Toliau planuojame labai dideles investicijas, kurios leis tiek aplinkosaugine prasme pasiekti geresnių rezultatų, tiek vilniečiams kainos prasme“, – dėstė jis.
Pinigai bus panaudoti šilumos sektoriui
Galiausiai sostinės meras tvirtino, kad pinigai, kuriuos „Veolia“ perves savivaldybei, bus skirti šilumos sektoriui.
„Tam tikros vietos nėra pabaigtos ir prie jų grįšime artimiausiu metu, bet kokiu atveju tie pinigai, kurie yra priteisti miestiečiams, jie bus panaudoti šitam sektoriui, būtent vilniečių naudai. Bet kokiu atveju tai yra pinigai, kurie grįžta į miestą“, – tikino V. Benkunskas.
„Atskirais pranešimais pranešime tolimesnius veiksmus, šiai dienai esame laimingi ir džiaugiamės priteistais pinigais, juos nedelsiant tikimės gauti iš kitos pusės. Tolimesni veiksmai priklausys nuo to, ką mes išsinagrinėję bylą nuspręsime“, – dėstė jis.
„Vilniaus energija“: „Veolia“ yra tikroji šio ginčo laimėtoja
Savo ruožtu „Velia“ valdoma „Vilniaus energija“ penktadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime pabrėžė, kad arbitražas atmetė daugiau nei 95 proc. savivaldybės reikalavimų.
„Nepaisant nepertraukiamų Vilniaus savivaldybės ir VŠT pastangų proceso metu pavaizduoti „Veolią“ kaip korumpuotą įmonę, manipuliuojančią faktais, skleidžiančią netiesą bei nevykdančią sutartinių įsipareigojimų, SCC tribunolas visus šiuos kaltinimus atmetė“, – be kita ko rašoma pranešime.
„Vilniaus energijos“ komunikacijos vadovas Rosvaldas Gorbačiovas komentaru žiniasklaidai tikslina, kad Stokholmo arbitražas iš VŠT ir Vilniaus miesto savivaldybės „Veolia“ naudai priteisė 26,8 mln. eurų, o tai yra daugiau nei 50 procentų „Veolia“ ieškiniu iš VŠT ir Vilniaus miesto savivaldybės reikalautos priteisti jai sumos, bei palūkanas.
„Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybei ir VŠT arbitražas priteisė mažiau nei 5 procentus jų priešieškiniu reikalautos sumos. Tai, kad „Veolia“ yra tikroji šio ginčo laimėtoja patvirtina ir arbitražo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims: „Veolia“ naudai priteista 16 mln. eurų, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybei ir VŠT buvo priteista tik 3 mln. eurų.
Tačiau visų svarbiausia, ką VŠT ir Vilniaus miesto savivaldybė nutyli, yra tai, kad arbitražas visiškai atmetė visus jų kaltinimus dėl tariamos korupcijos, neteisėtų susitarimų, per didelių kainų ir kitų tariamų neteisėtų veiksmų. Tai buvo pagrindiniai Vilniaus miesto savivaldybės ir VŠT kaltinimai byloje. Šis arbitražo sprendimas visiškai patvirtina „Veolia“ poziciją, kad savo veikloje ji visada veikė sąžiningai ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų bei sutartinių įsipareigojimų“, – komentuoja R. Gorbačiovas.
Vilnius reikalavo 560 mln. eurų kompensacijos
Kaip prieš metus rašė BNS, Vilniaus savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai ieškiniu iš Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ reikalavo 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį. V. Benkunskas anksčiau yra sakęs, kad sutartis su „Veolia“ (tuomet „Dalkia“) buvo pasirašyta siekiant tenkinti verslo interesus, be to, ji turėjo korupcijos elementų. Jo teigimu, „Veolia“ kontroliuota įmonė „Vilniaus energija“ per šilumos ūkio valdymo laikotarpį nevykdė savo pažadų investuoti į jo atnaujinimą.
Savivaldybė ir VŠT arbitražui pareiškė 13 reikalavimų, pagrindiniai jų – manipuliavimas šildymo tarifais, dėl ko vartotojai 2011–2016 metais permokėjo apie 31,8 mln. eurų, įsipareigojimų investuoti nevykdymas, brangių žaliavų, paslaugų ir įrangos pirkimas iš susijusių įmonių, įsipareigojimų modernizuoti 3-iąją Vilniaus termofikacinę elektrinę nevykdymas, neteisėtas subsidijų – iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo gautų pajamų – pasisavinimas.
Stokholmo arbitražui pateiktame priešieškinyje „Veolia“ teigė, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė būtent ji ir savo ruožtu reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.
„Veolia“ investicijos Lietuvoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ją lydėjo abipusiai kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, neskaidrios politinės įtakos. 2017 metais Vilniaus valdantieji sakė, kad jų pirmtakai, vadovaujami mero Artūro Zuoko, suklydo, kai įsileido privatų valdytoją ir neužtikrino jo kontrolės.
2000-2007 metais ir 2011-2015 metais Vilniaus meru buvęs A. Zuokas priekaištus ne kartą atmetė – jis susitarimą vadino „geriausia viešosios ir privačios partnerystės sutartimi ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje“. Pasibaigus 15 metų sutarčiai, Vilniaus šilumos tinklai visą turtą iš „Vilniaus energijos“ perėmė 2017 metų kovo 31-ąją.
