„Dabar, po viešos konsultacijos, diskutuojame su ESO, kad buitiniams vartotojams grįžtų netgi per trumpiau nei 2 metus. Atsižvelgiant ir į Prezidentūros pateiktas (Prezidentūra siūlė 1 metų terminą – ELTA), ir į kai kurių vartotojų atstovų išsakytas pastabas. Tie terminai dar kažkiek į trumpesnę pusę koreguojasi“, – trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partijos diskusijoje sakė R. Pocius.
Gruodžio pradžioje VERT viešai patvirtino, jog kartu su ESO viešai siūlo visą 157 mln. eurų permoką grąžinti per 7,5 metų – per pirmuosius 2,5 metų apie 51 mln. eurų būtų sugrąžinti gyventojams, per likusius 5 metus – įmonėms ir kitiems nebuitiniams vartotojams.
Anksčiau VERT buvo nustačiusi, kad už 2018–2021 m. reguliacinį laikotarpį susidariusią permoką ESO privalo grąžinti per 15 metų.
Kad lėšos galėtų būti sumokėtos sparčiau, gruodį pristatytos trys alternatyvos. Pirmuoju scenarijumi būtų mažinamos ESO investicijos į tinklų atnaujinimą, antruoju – daugiau skolinamasi, trečiuoju – investicijos nemažinamos ir skola nedidinama, tačiau įvedama papildoma tarifo dedamoji investicijoms finansuoti.
ESO skaičiuoja, kad jei būtų investuojama mažiau, skirstymo tarifas vartotojams galėtų mažėti vidutiniškai 37 ct/kWh kasmet, tačiau įmonė investuotų tik 250 mln. eurų. Todėl, tikina bendrovė, nebūtų vykdomas 10 metų investicinis planas į tinklus.
Antroji alternatyva laikoma blogiausia vartotojams, nes pajamas, skaičiuojama, įmonė turėtų skirti ne investicijoms, o skolos aptarnavimui, neišlaikytų tvaraus skolinimosi lygio.
„Jei neužtikrinsime įmonės finansinio tvarumo, kuris reikalaujamas kreditorių, turėsime galutinį rezultatą, kad bet kokiu atveju ilgalaikei investicijų programai įgyvendinti įmonė turės skolintis. O jei įmonės finansai netvarūs, skolinimosi kaina ženkliai išauga“, – diskusijoje kalbėjo R. Pocius. ESO skaičiavimais, 2024–2031 metais palūkanos galėtų kainuoti apie 171 mln. eurų.
„Pinigai bus investuoti ne infrastruktūrą, o atiduoti kreditoriams. Tai yra pati blogiausia alternatyva“, – teigė VERT pirmininkas.
Tuo metu trečioji alternatyva laikoma optimaliausia, kadangi ESO galėtų įgyvendinti 10 metų investicijų planą (investuoti 665 mln. eurų į tinklo rekonstrukciją) bei išlaikyti tvarų skolos lygį. Tiesa, tuomet reiktų įvesti papildomą 96 mln. eurų dedamąją būtent investicijoms finansuoti.
Permoka vartotojams greičiausiai bus pradėta grąžinti nuo kitų metų liepos, mažinant skirstymo tarifą. Preliminariais ESO skaičiavimais, jei pirmiausia lėšos būtų grąžinamos tik buitiniams vartotojams, tarifas galėtų mažėti apie 0,6 ct/kWh.
VERT vadovas trečiadienį darkart pažymėjo, jog tarifo mažinimą bendrovė finansuos iš savo pelno.
„Įmonė turės realiai grąžinti vartotojams pinigus. Įmonė, turėdama pelną, gali jį naudoti taip kaip nori (...) išmokėti į biudžetą ir tai bus visiškai teisėta. Ir reguliuotojas šioje vietoje į pelno paskirstymą nesikiša, tai yra akcininko klausimas. Bet kadangi mūsų sprendimas buvo, kad tie pinigai turi grįžti vartotojui, jie realiai ir grįš“, – tikino R. Pocius.
Konkretų permokos grąžinimo grafiką ESO ir VERT planuoja patvirtinti iki metų pabaigos.
ELTA primena, kad spalio pabaigoje Valstybės kontrolė nustatė, jog 2018–2021 m. vienas vartotojas (tiek buitinis, tiek nebuitinis) už elektros skirstymo paslaugas vidutiniškai permokėjo 88,8 euro, nes ESO per šį laikotarpį gavo 160,2 mln. didesnę eurų investicijų grąžą dėl mažesnių nei planuota investicijų į nusidėvėjusį turtą.
Permoka esą susidarė, nes ESO ir VERT skirtingai traktavo 2016–2021 m. taikytą elektros energijos paslaugų nustatymo metodiką.
R. Pocius anksčiau yra sakęs, kad skaičiuojant pagal vidutinį mėnesinį suvartojimą – 147 kilovatvalandes – gyventojai per metus permokėjo ne 88 eurus, o apie 7,42 euro (apie 62 centus per mėnesį).
