„VGT paprašė Vyriausybės drauge su Latvija ir Estija artimiausiu metu raštiškai sutarti dėl (...) 2025 m. vasario kaip paskutinės datos, kada jau sinchronizuojamės“, – po VGT posėdžio Prezidentūroje pirmadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
„Dėl tos datos nematome jokių esminių prieštaravimų ir tiesiog turėtume užsifiksuoti“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
K. Budrio teigimu, šalys turės 2024 m. rugpjūtį paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties, atlikti kitus techninius veiksmus. Taip pat esą VGT aptartas galimas veiksmų planas, jei raštiško susitarimo Baltijos valstybės nepasiektų.
Latvijai ir Estijai nedemonstruojant pritarimo Lietuvos ambicijoms sinchronizuotis su Europa kitąmet, pirmadienį sušauktoje VGT aptartas Lietuvos elektros energetikos sistemos prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklo.
VGT posėdyje dalyvavęs energetikos ministras Dainius Kreivys sakė, kad Lietuva techniškai pasiruošusi sinchronizuotis 2024 m. pradžioje, tačiau dėl kitų Baltijos šalių pozicijos, sutinkama atsijungimo nuo Rusijoje valdomo BRELL žiedo datą šiek tiek nukelti.
„Esame pasirengę sinchronizuotis 2024 m. pradžioje, tačiau Baltijos šalių vienybė mums taip pat labai svarbi. Mūsų kaimynai išreiškė labai aiškią politinę valią sinchronizuotis 2025 m. pradžioje“, – sakė D. Kreivys.
„Tokiu atveju turėtume pasirašyti trijų šalių premjerų ir perdavimo sistemos operatorių susitarimą dėl labai konkrečių veiksmų, kurie būtini sujungiant mūsų sistemas su kontinentinės Europos tinklais“, – dėstė ministras.
Jis informavo, kad susitarimas bus sudarytas rugpjūčio pradžioje. Ministro teigimu, bus siekiama sudaryti du sutarimus – politiniu lygiu ir techniniu lygiu – tarp elektros perdavimo sistemų operatorių.
„Latviai ir estai nori sinchronizuotis 2025 m. pradžioje. Tai yra tam tikras kompromisas“, – kalbėjo ministras.
Pasak D. Kreivio, taip pat numatyti alternatyvūs sinchronizacijos scenarijai ir jų tvarkaraštis.
Kartu jis pridūrė, kad Lietuva yra pasirengusi atjungimui nuo BRELL.
„Jei šiandien būtume atjungti, būtume sujungti su kontinentinės Europos tinklais“, – sakė D. Kreivys.
ELTA primena, kad iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje (vadinamajame BRELL žiede), kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas dispečerinėje Maskvoje.
Lietuva siekia sinchronizaciją su Vakarų Europos tinklais įgyvendinti 2024 metais. Dėl to svarstoma nepratęsti BRELL sutarties, kuri automatiškai prasitęsia kiekvienų metų vasario 7 d. Pagal ją, apie sprendimą reikia pranešti bent prieš pusę metų, t. y. iki rugpjūčio 7 d. Sutarties nutraukimo siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Rygos ir Talino pritarimo.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ direktorius Rokas Masiulis yra sakęs, kad Baltijos partnerės iki šiol rimtai nesiruošė atsijungimui nuo BRELL, tad Lietuva svarsto visus įmanomus variantus – įskaitant ir pasitraukimą iš BRELL sutarties be latvių ir estų.
Pasak R. Masiulio, sutartis automatiškai nepratęsiama, jeigu viena šalis paskelbia apie išėjimą iš jos, tačiau, jo teigimu, Lietuvai sutartį nutraukus, Latvija ir Estija turi galimybę sudaryti naują susitarimą su Rusija.
Su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi liepos viduryje susitikęs Gitanas Nausėda teigė, jog Lietuvos pasitraukimas iš BRELL sutarties galimas jau kitų metų pradžioje, tačiau, šalies vadovo teigimu, Baltijos šalys geriau turėtų laikytis bendros pozicijos.
Savo ruožtu E. Rinkevičius žurnalistams akcentavo vyraujantį politinį konsensusą kuo greičiau atsijungti nuo BRELL, tačiau pabrėžė, esą būtina rasti „pigesnį ir mažiau kiekvienai Baltijos valstybei problemišką“ būdą pasitraukti iš Maskvos valdomos sistemos.
Ruošiantis sinchronizacijai „Litgrid“ balandį atliko Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, be to, buvo atliktos kelios tinklo patikimumo studijos, kurios, Energetikos ministerijos teigimu, parodė, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.
Pagal dabar galiojantį susitarimą su Europos Komisiją, Baltijos šalys sinchronizuotis su kontinentine Europa turi iki 2025 m. pabaigos.
