Užsitęsusių Lietuvos ir Švedijos derybų dėl „viršpelnių“ Sinkevičius nelinkęs vadinti nesėkme

Politikas pripažįsta, kad Vilniui ir Stokholmui nepavyko pasiekti sutarimo iki nustatyto termino – praėjusių metų gruodžio 1 d. Visgi, pasak jo, tokie derybų procesai yra itin komplikuoti, tad EK narys nelinkęs kritikuoti energetikos ministerijos ar kitų derybas vedusių politikų.

„Net neabejoju, kad norėta pasiekti tą susitarimą. Kodėl nepavyko? Tai klausimas yra dalyviams tų derybų. Faktas tas, kad nepavyko“, – Eltai ketvirtadienį teigė V. Sinkevičius.

„Derybos visada yra labai komplikuotas klausimas, turintis labai daug dedamųjų. Geriausios derybos yra tokios, kur nelaimi niekas. Tai aš kol kas neužbėgčiau kažkur ir nebrėžčiau kažkokios linijos. Tiksliai nežinau Švedijos pozicijos, nežinau, kokios buvo pastangos iš Lietuvos pusės“, – nurodė jis.

Nepaisant to, kad kompromiso paieškos su švedais užtruko, eurokomisaras pažymėjo, kad Lietuvai yra labai svarbu susitarti.

„Svarbiausia, vis dėlto, kad Lietuva pasiektų susitarimo su Švedija ir galėtų panaudoti tuos papildomus pinigus labai svarbiam klausimui – kompensacijoms gyventojams, įmonėms dėl išaugusių energijos kainų“, – akcentavo EK narys.

Klausiamas, ar EK nederėjo anksčiau savo ruožtu imtis iniciatyvos iš karto vesti trišales derybas, V. Sinkevičius tikino, kad EK buvo pasiruošusi įsitraukti į pokalbius kai tik to prireiktų. Tačiau, tęsė jis, be šalių pasikreipimo, EK negalėjo peržengti savo įgaliojimų.

„Komisija savo pagalbą, sakykime, siūlė iš pat pradžių ir buvo paminėta – jeigu reikia, Komisija galėtų padėti moderuoti. Bet, vėlgi, Komisija tikrai neviršys savo įgaliojimų ir pati neįsitrauks į procesą, jeigu šalys narės to neprašo“, – aiškino eurokomisaras.

ELTA primena, kad pernai rugsėjį už energetiką atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai patvirtino EK pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas, kurios viršija 180 Eur/MWh.

Reglamente numatyta, kad nuo elektros importo priklausomos valstybės turi sutarti su pagrindinėmis eksportuotojomis dėl šių perteklinių pajamų pasidalinimo. Bendrijoje ši problema aktuali tik Lietuvai, kuri tariasi su Švedija, bei Liuksemburgui, besiderančiam su Vokietija.

Pagal ES dokumentą, šalys turėjo susitarti iki praėjusių metų gruodžio 1 d., tačiau derybos įstrigo.

Praėjusią savaitę energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė, kad Lietuva kreipėsi į EK su prašymu tarpininkauti derybose dėl viršplaninių dalies elektros gamintojų pajamų pasidalinimo su Švedija, tačiau detalių apie procesą neatskleidė.

Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė anksčiau yra sakiusi, kad šalys susitarimą su Švedija turėtų pasiekti be EK tarpininkavimo.