Skelbiama apie permokėtus milijonus
1 milijonas 800 tūkstančių elektros vartotojų, tiek buitinių, tiek nebuitinių, operatoriui ESO per ketverius metus permokėjo 160 milijonų eurų.
„Jeigu taip skaičiuoti vidutiniškai, tai vienas vartotojas per tą laikotarpį, tai yra per 2018-2021 metus, permokėjo beveik 89 eurus“, – teigė Valstybės kontrolės atstovas Mindaugas Šalčius.
Gyventojus tokie skaičiai stebina.
„Tiesiog truputėlį daugoka. Aš ir pati dar noriu aiškintis, nes, kuo daugiau nebūnu namuose, žinokite, tuo daugiau elektros prideginu, nors dirba tik vienas šaldytuvas. Televizoriai išjungti, visi prietaisai išjungti“, – dalijosi moteris.
„Čia turėjo rūpintis valdžios institucijos“, – teigė kita.
Skirstymo kaina – reguliuojama. Ją patvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Permoka susidarė dėl to, nes vartotojams buvo nustatytas didesnis tarifas nei realiai ESO patyrė išlaidų.
„Apskaičiuojant paslaugos kainą, yra atsižvelgiama į planuojamas sąnaudas, tokias kaip, tarkime, investicijos. Tiesiog, įmonė šitų sąnaudų nepatyrė“, – teigė M. Šalčius.
„Šita dalis pinigų, daugiau negu 100 milijonų eurų, turi būti grąžinti vartotojams, todėl, kad bendrovė tiesiog jų nepanaudojo“, – teigė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Pinigų teks palaukti
ESO teigė, kad permoką jau grąžina.
„ESO, pagal suderintą grafiką su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, jau dalimis grąžina klientams mokėdama jiems palūkanas (šia dalimi mažindama skirstymo kainas klientams)“, – buvo teigiama įmonės komentare.
Auditas skelbia, kad per ateinančius trejus metus vartotojai atgaus vos kiek daugiau nei 6 milijonus eurų, o didžioji permokos dalis, tai yra 154 milijonai, grįš tik per 15 metų.
„Bus baigta grąžinti 2036 metais“, – teigė M. Šalčius.
Tokios sąlygos gyventojų netenkina.
„Iš viso norėtumėme neprarasti, kam juos atgauti? Juk tai galėtų išspręsti, kodėl čia taip gaunasi?“, – kėlė klausimus vyras.
„Aš jau tuos 15 metų bijau, ar išgyvensiu“, – teigė moteris.
„Tarkime, gyventojas nesumoka už paslaugą, tai jam sekantį mėnesį yra skaičiuojami delspinigiai iš kiekvienos įmonės, tai, iš tikrųjų, tai nėra teisinga. Jokių 15 metų žmogus neturėtų laukti. Žmogui turėtų būti ta suma grąžinama, tarkime, mėnesio bėgyje“, – teigė kita.
Reguliuotojas aiškina, jog 15 metų terminas pasirinktas tam, kad įmonės neištiktų finansinės bėdos ir nedidėtų skolos.
„Kiekvienais metais, kartu su bendrove nustatant pajamų lygį ateinančiam laikotarpiui arba derinant ilgalaikius planus, taryba vertina, ar nėra galimybių būtent dalį šitos sumos grąžinti anksčiau“, – tikino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas R. Pocius.
Tokia tvarka neįtikina ir valdančiųjų.
„Jeigu ji bus išdėstyta ir išmokėta per 15 metų, tai infliacija ją sugrauš iki tokio menko dydžio, kad tai bus nereikšminga, todėl, mano įsitikinimu, įmonė tiesiog išvengs finansinės atsakomybės“, – teigė Seimo ekonomikos komiteto narys (LSDP) Gintautas Paluckas.
Permoka gyventojai atgaus per mažesnius elektros tarifus, esą galutinė elektros kaina bus mažesnė.
„Nepriklausomai, ar tu buvai prieš tai visuomeniniame, ar dabar esi nepriklausomame, vis tiek yra kainos skirstymo dedamoji yra ta pati ir, jeigu kaina skirstymo mažės vienai grupei vartotojų, tai ir kitai lygiai taip pat, nes ji vienodai taikoma“, – teigė R. Pocius.
ESO: Valstybės kontrolės išvados dėl tariamai neįvykdytų investicijų klaidina visuomenę
Žiniasklaidai išplatintame ESO komentare teigiama, kad Valstybės kontrolė komunikuodama apie atliktą Energetikos sektoriaus auditą pateikė visuomenę klaidinančias išvadas dėl ESO 2016-2021 metais neva neatliktų 160 mln. eurų investicijų.
ESO vertinimu, Valstybės kontrolė neatsižvelgė į visas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus.
„Aptariamu periodu išsiskyrė ESO ir VERT požiūriai į taikytą metodiką. Dėl skirtingo metodikos traktavimo ir neva neįvykusio investavimo netgi buvo kilęs teisinis ginčas tarp ESO ir VERT. ESO ieškinį atsiėmė, nes bendrovės prioritetas buvo ir yra kuo daugiau investuoti į tinklo patikimumą.
Bendrovė visus planuotus įsipareigojimus, numatytus ilgalaikiame investiciniame plane, kuris buvo pateiktas ir VERT, įvykdė ir 2016-2021 metais į tinklą investavo 0,8 mlrd. eurų.
Per paskutinius dvejus metus investicijos dar išaugo – į tinklą investuota daugiau nei 0,5 milijardo eurų. ESO vertinimu, neatsižvelgiant į šį kontekstą visuomenei sudaromas klaidingas įspūdis neva bendrovė sąmoningai nevykdė investicijų, nors tai yra netiesa.
Be to pasirodantys teiginiai, kad bendrovė ESO neinvestavo ir vietoj to mokėjo dividendus, taip pat neatitinka tikrovės. Įmonės pinigų srautuose dividendų išmokėjimui skiriama suma siekia vos dešimtadalį investicijų sumos“, – rašoma komentare.
Visą reportažą rasite LNK portale:
