Renovavus daugiabutį namą šiluminės sąnaudos sumažinamos 45 – 70 proc., gyventojai gali butuose reguliuoti šilumą patys ir mokėti tik už savo bute sunaudotą šilumą. Taip pat renovacijos metu suremontuojami visi daugiabučio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektai, tad ženkliai sumažėja ir pastato eksploatavimo bei avarijų likvidavimo išlaidos. Be to, pagerinamas daugiabučio estetinis vaizdas, o nekilnojamojo turto vertė pakyla 15 -30 proc.
80 proc. „Civinity“ grupės įmonių prižiūrimų daugiabučių yra seni ir reikalaujantys renovacijos. M. Naujoko teigimu, nors daugiabučio renovacijos nauda jau yra plačiai žinoma ir retai ginčijama, tačiau gyventojai vis dar vangiai priima sprendimus imtis renovacijos projektų ir atnaujinti savo daugiabučius.
„Vienas iš gajų mitų, su kuriais vis dar susiduriame bendraudami su gyventojais, yra tas, kad renovacija kainuoja didelius pinigus ir gyventojai nėra pasiruošę tam skirti lėšų. Griaunant šį mitą labai svarbu žinoti, kad valstybė skatina renovacijos procesą siūlydama reikšmingą paramą“ – sako M. Naujokas.
100 proc. kompensuojami techninio darbo projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, ekspertizės, ir energinio naudingumo sertifikato parengimo išlaidos, taip pat statybos techninės priežiūros darbai, be to pilnai kompensuojamos projekto administravimo išlaidos.
Šiuo metu taip pat 30 proc. kompensuojamos rangos darbų energinį efektyvumą didinančioms priemonės, taip pat siūloma 20 proc. papildoma parama įrengus atskirą ar modernizavus esamą neautomatizuotą šilumos punktą ir įrengus balansinius ventilius ant stovų, pertvarkius ar pakeitus šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius.
Pasak M. Naujoko, įskaičius valstybės siūlomas kompensacijas, penkiasdešimties butų daugiabučio renovacijos kaina vienam butui vidutiniškai siekia apie 22 – 25 tūkst. eurų, kuri lengvatinio kredito sąlygomis yra išdėstoma 20 m. laikotarpiui. Taigi gyventojai už renovuotą savo turtą kas mėnesį susimoka vidutiniškai 150 eurų. Tačiau po renovacijos gyventojai taip pat per mėnesį vidutiniškai sutaupo 40 – 50 eurų šildymui ir 10 eurų pastato eksploatacijos darbams, taigi galutinė renovacijos kaina per mėnesį vienam butui sumažėja iki 90 – 100 eurų.
Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė pilnai dengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja.
„Svarbu pažymėti, kad šie gyventojai, norėdami gauti kompensacijas už šildymą, remiantis teisės aktais, privalo būti aktyvūs sprendžiant namo renovavimo klausimą, dalyvauti sprendžiant renovavimo klausimą gyventojų susirinkime ir balsuoti. Šildymo kompensacijos neteks ne tik tie gyventojai, kurie balsavo prieš renovaciją arba visai nedalyvavo balsavime svarstant klausimą dėl renovacijos,“ – pabrėžia „Civinity“ atstovas.
Norintys inicijuoti renovacijos procesą gyventojai pirmiausiai turėtų kreiptis į daugiabučio namo administratorių, kuris organizuoja namo gyventojų balsavimą ir parengia atnaujinimo (modernizavimo) investicinį planą, kuris vėliau tvirtinamas patalpų savininkų balsuojant raštu.
„Procesas vidutiniškai trunka 4 mėn., per juos realu atlikti visus parengiamuosius darbus, gauti gyventojų pritarimus ir imtis viešųjų pirkimų darbų. Taigi svarstantys renovacijos galimybę, taip pat nenorintys prarasti iki šiol gautų šildymo kompensacijų gyventojai turėtų nedelsti ir kaip įmanoma greičiau kreiptis į savo namo administratorių, kuris suteiks visą reikiamą informaciją ir imsis organizavimo darbų.“ – sako M. Naujokas.
