Vilniečių skola siekia 5,7 mln. eurų
Štai Vilniuje šiuo metu apie 28 tūkst. Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) klientų yra pradelsę atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Bendra jų skola siekia 5,7 mln. eurų.
„Nors praėjusį šildymo sezoną Europoje energetinių išteklių krizė buvo pasiekusi piką, tačiau sėkmingai balansuojant kelias skirtingas kuro rūšis šilumos kainos augimą mums pavyko suvaldyti, todėl skolininkų skaičius už šildymo paslaugas Vilniuje išliko beveik nepakitęs.
Vidutiniškai skolingų gyventojų skaičius išlieka apie 10 proc. visų klientų, tačiau lyginant tą patį 2022 m. ir 2023 m. laikotarpį, skola sumažėjo apie 21 proc. Vidutinė vieno kliento skola už praėjusį šildymo sezoną siekia apie 80 Eur“, – komentuoja VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Anot jo, už šildymo paslaugas neatsiskaičiusių klientų skaičius istoriškai išlieka stabilus: „Verta atkreipti dėmesį, kad Vilnius nėra išskirtinis – visuose didžiuosiuose miestuose skolingų gyventojų skaičius yra panašiame lygyje.“
Kauniečių skola siekia 4,5 mln. eurų
„Kauno energija“, kuri miesto šiluma aprūpina 123 tūkst. vartotojų Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke, turi beveik 11 tūkst. buitinių vartotojų įsiskolinimų už šildymą ir karštą vandenį. Bendra gyventojų skola siekia 4,5 mln. eurų. Tiesa, į šią sumą įeina ir tęstinės gyventojų skolos už ne vienus metus. Vis dėlto, lyginant šių metų rugpjūtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras gyventojų skolų skaičius yra sumažėjęs.
O už praeito šildymo sezono metu tiektą šilumą bendrovė turi kiek daugiau nei 200 naujai įsiskolinusių kauniečių. Bendra naujai įsiskolinusių gyventojų skola siekia beveik 11 tūkst. eurų, o vienas namų ūkis vidutiniškai skolingas apie 50 eurų.
„Kiekvienas nemokumo atvejis individualus, o priežastys – įvairios. Vis tik stebime tendenciją, jog šiltuoju metų laiku gyventojų skolos mažėja – vartotojai iki naujo šildymo sezono pradžios įsiskolinimus stengiasi padengti. Pavyzdžiui, lyginant rugpjūčio mėn. duomenis su šių metų sausiu, bendras vartotojų įsiskolinimas bendrovei sumažėjo beveik 1 mln. eurų“, – komentuoja „Kauno energija“ atstovai.
Klaipėdiečiai įsiskolinę už 3,11 mln. eurų
„Klaipėdos energija“, kuri centralizuoto šildymo paslaugas teikia Klaipėdos ir Gargždų miestuose, rugsėjo pradžioje turėjo 7035 įsiskolinusius gyventojus, o bendra jų skolų suma siekė 3,11 mln. eurų.
Per metus skolininkų skaičius nežymiai mažėjo – 2022 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, už paslaugas buvo skolingi 7098 gyventojai, bet pernai bendra skolos suma buvo mažesnė – 2,85 mln. eurų.
„Tendencija aiški: kuo brangesnės šildymo paslaugos, tuo didesni gyventojų įsiskolinimai. Kai šiluma pinga – skolininkų mažėja. Nuo 2021 m. rudens Europoje prasidėjus drastiškam kuro kainų kilimui, ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje šildymas per metus pabrango beveik dvigubai. 2022-2023 m. šildymo sezonas buvo brangiausias per dešimtmetį. Be to, skolininkų augimas buvo pastebimas jau COVID-19 pandemijos metu, kai šalyje augo infliacija ir didėjo nedarbo lygis. Viena iš skolų susidarymo priežasčių yra ir pavėluotai skiriamos kompensacijos už šildymą“, – aiškina „Klaipėdos energija“ Skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė.
Visgi, anot jos, vertinant 5-erių metų perspektyvą, pastaruosius dvejus metus „Klaipėdos energija“ įsiskolinusių gyventojų skaičius mažėjo.
„Kaip rodo daugiametės tendencijos, šilumos vartotojai stengiasi grąžinti skolas iki šildymo sezono pradžios. Bet dar nėra buvę taip, kad ištirptų visos klientų skolos. Tad iš nespėjusių likviduoti įsiskolinimų, skolos bus išieškomos vėlesniu laikotarpiu“, – pažymi D. Drungilienė.
Panevėžyje bendra gyventojų skola – 2,82 mln. eurų
„Panevėžio energija“, kuri gamina ir tiekia šilumą 61,6 tūkst. Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestų ir rajonų gyventojams ir kitiems vartotojams, rugsėjo pradžioje bendra gyventojų skola sudarė 2,826 mln. eurų, iš kurių prisiteista 2,29 mln. eurų. Palyginimui, prieš metus gyventojų skola buvo beveik tokia pati ir sudarė 2,814 mln. eurų.
Tiesa, dauguma šių skolų yra ilgalaikės, kurias gyventojai delsia grąžinti metus, dvejus, trejus ar daugiau metų. O nuo praėjusio šildymo sezono dar neatsiskaitė 6470 butų gyventojai arba 10,5 proc. visų klientų.
„Nedidėles skolas, susidariusias praėjusio šildymo sezono metu, didžioji dalis gyventojų per vasarą apmoka“, – pažymi „Panevėžio energija“ atstovai.
Ką šilumos tiekėjai daro su skolininkais?
Anot Vilniaus šilumos tinklų, dažniausiai gyventojai šiltuoju metų laiku palaipsniui padengia savo įsiskolinimus arba kreipiasi į šilumos tiekėją dėl skolos padengimo grafiko sudarymo. Vis dėlto tiems klientams, kurie nesirūpina savo įsiskolinimu, pradedamas skolų išieškojimas, kaip numatyta įstatymuose.
„Finansinių iššūkių patiriantiems klientams suteikiame galimybę skolą padengti dalimis. Taip pat praėjusį šildymo sezoną gyventojai galėjo kreiptis ir atidėti dalį mokėjimų, o susikaupusią sumą apmokėti šiltuoju laikotarpiu.
Artėjant šildymo sezonui, mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams rekomenduojame įvertinti galimybę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijos už būsto šildymo išlaidas.
Gyventojus kviečiame nekaupti skolų ir nepradelsti mokėjimų, kitu atveju su einamosiomis sąskaitomis yra siunčiami priminimai apie susidariusią skolą. Kilus finansiniams sunkumams apmokant sąskaitas už šildymo paslaugas, kviečiame kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą, kartu rasime abiem pusėm priimtinus sprendimus, o gyventojai išvengs papildomų išlaidų ir nemalonaus skolų išieškojimo proceso“, – atkreipia dėmesį Klientų komandos vadovas L. Jakubauskas.
Pasak jo, klientai, nesilaikantys įsipareigojimų, gali sulaukti ikiteisminio arba teisminio skolos išieškojimo, tačiau net ir šiuo atveju šildymo paslaugos tiekimas daugiabučių gyventojams įprastai nėra nutraukiamas.
O teisminiai skolos išieškojimo atvejai yra taikomi tik tuomet, kai klientas nededa jokių pastangų padengti susidariusią skolą. Maždaug apie 10 proc. visų skolingų VŠT klientų, kurie nedėjo jokių pastangų padengti įsiskolinimą, buvo pradėtas teisminis skolos išieškojimo procesas.
Vartotojus, susidūrusius su finansiniais sunkumais, „Kauno energija“ taip pat ragina pasidomėti kompensacijų už šilumą ir karštą vandenį galimybėmis.
„Taip pat kviečiame bendradarbiauti – jei savo finansinius įsipareigojimus vykdyti laiku yra sudėtinga, prašome su šilumos tiekėju susisiekti kiek įmanoma anksčiau ir susitarti dėl konkretaus mokėjimų grafiko sudarymo“, – sako šilumos tiekėjo atstovai.
„Kontaktuojame su klientais ir stengiamės išsiaiškinti nemokumo priežastis, sutariame skolos išmokėjimo terminus tiek individualiems namų ūkiams, tiek juridiniams asmenims. Prireikus – pasirašome vekselius“, – aiškina „Kauno energija“ atstovai.
Pasak jų, atvejai, kai dėl susidariusių skolų nutraukiamas šilumos tiekimas vartotojams, – itin reti, o skolų išieškojimų skaičius nuolat kinta.
„Daugėja atvejų, kai įsiskolinimų išieškoti nebeprireikia, nes vartotojai ir patys parodo iniciatyvą bendradarbiauti – informuoja apie finansinius sunkumus, domisi galimybe sudaryti skolos išmokėjimo grafiką“, – pažymi bendrovė.
„Klaipėdos energija“ skolininkų problemas sprendžia keliais būdais: ikiteisminis, t. y. priminimai, skolų grąžinimo susitarimai, telefoniniai skambučiai, elektroniniai laiškai, teisminis ir griežčiausiais, kai vykdomieji dokumentai perduodami antstoliams.
Anot „Klaipėdos energija“ Skolų valdymo grupės vadovės D. Drungilienės, dažniausiai šildymo paslaugos nutraukiamos piktybiniams skolininkams, kurie nieko nemoka ilgą laiką arba skolos neįmanoma išieškoti.
„Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, šilumos vartotojui, nesumokėjusiam sąskaitos už šilumą ir (ar) karštą vandenį daugiau kaip 90 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos sąskaitos apmokėjimo dienos, šilumos tiekėjas savo iniciatyva turi teisę laikinai sustabdyti arba apriboti karšto vandens tiekimą visiems arba pavieniams karšto vandens vartotojams, įspėjęs ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų“, – pažymi ji.
Vis dėlto šiemet gyventojų segmente laikino šilumos tiekimo nutraukimo priemonė Klaipėdoje dar nebuvo naudota.
„Panevėžio energija“ naudoja tuos pačius metodus.
„Paprastai, baigiantis šildymo sezonui, gyventojų skola padidėja, o per vasarą – sumažėja. Ilgalaikių skolininkų yra visuomet – ar tai būtų šildymo sezonas, ar ne. Visiems skolininkams sąskaitose siunčiame įspėjimus arba priminimus. Neapmokėjus sąskaitos už vieną mėnesį, siunčiamas priminimas, o daugiau kaip vieną mėnesį – įspėjimas.
Su didžiąja dalimi skolingų gyventojų stengiamės bendrauti, aiškintis skolų grąžinimo galimybes, sudarome skolų grąžinimo grafikus, pasirašome vekselius. Ir tik tuomet, kai nesusitariama – teikiame medžiagą teismams.
Priteisus skolą vartotojui prisideda ir teismo išlaidos ir nemaži mokesčiai antstoliams už skolų išieškojimą. Todėl gyventojus raginame spręsti kuo greitesnį atsiskaitymo už šilumą klausimą, kad nereikėtų mokėti papildomai. Atsiradus sunkumams atsiskaitant su šilumos tiekėju už šilumą, gyventojai turėtų išsiaiškinti, ar turi teisę į kompensaciją už šilumą ir karštą vandenį, ir kreiptis dėl kompensacijos į savivaldybę“, – nurodo bendrovė.
