"Lietuvai visiškai nepriimtinas EK siūlymas nuo 2014 metų sumažinti, o nuo 2018 metų visiškai nutraukti Europos Sąjungos finansavimą Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimui. Reaktoriaus zonos ardymas yra nepertraukiamas procesas, kuris technologiniu ir branduolinės saugos požiūriu tinkamai gali būti vykdomas tik tuomet, kai yra pakankamai išteklių jį užbaigti", - teigiama Finansų ministerijos parengtoje pozicijoje.
"Neužtikrinus pakankamo finansavimo, turės būti keičiama pasirinkta nedelsiamo išmontavimo strategija, todėl procesas nusikeltų dar ilgesniam laikui", - teigiama Lietuvos pozicijoje dėl ES Sanglaudos politikos pagrindinių nuostatų po 2013 metų.
Poziciją Vyriausybė svarsto pasitarime pirmadienį.
Anot Lietuvos pareigūnų, kaip rodo Černobylio AE patirtis, toks sprendimas pabrangintų procesą ir sukeltų sunkumų užtikrinant branduolinę saugą.
2014-2020 metais Lietuva prašo išlaikyti esamą ES paramos lygį ir skirti 770 mln. eurų (2,659 mlrd. litų). Dar 100 mln. eurų numatoma skirti iš nacionalinių lėšų.
"Prašomos papildomos lėšos, kitaip nei dabar, bus skirtos tik tinkamam Ignalinos AE eksploatavimo procesui užtikrinti. IŠ šių lėšų nebus finansuojami jokie kiti energetiniai projektai. Nors elektrinės su RBMK reaktoriais uždarymas yra unikalus technologinis iššūkis, Lietuva kartu su EK siekia, kad visi vykdomi projektai būtų ekonomiškai efektyviausi ir saugiausi", - teigiama dokumente.
Lietuvos Vyriausybės atstovų teigimu, šalis skiria ir turės skirti daug lėšų ekonominiams ir socialiniams IAE uždarymo padariniams sušvelninti bei energetinio saugumo projektams, todėl realus Lietuvos indėlis į Ignalinos AE uždarymą yra žymiai didesnis.
Lietuvai pasirinkus nedelsiamo Ignalinos AE išmontavimo strategiją, darbų pabaiga buvo numatyta 2029 metais, o finansavimo poreikis visam procesui 2011 metų kainomis iš viso siekė 2,9 mlrd. eurų (10,013 mlrd. litų).