Du iš šių namų jau nutraukė sutartis su centralizuotos šilumos tiekėjais, taip rengiasi padaryti ir trečias. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pirmąkart turėjo spręsti, kaip socialiai remtiniems asmenims kompensuoti už šildymui sunaudojamą elektros energiją.
Užkrėtė kaimyninio namo pavyzdys
Pulko gatvės 40 daugiabučio bendrija investicinį projektą renovacijai buvo pasirengusi 2011-aisiais. Tačiau namo atnaujinimas pradėtas tik pernai. Kaip sakė šio namo bendrijos pirmininkė Loreta Braukienė, tiek laiko nepavyko sutarti su namo gyventojais dėl renovacijos – vis atsirasdavo jai prieštaraujančių, netikinčių jos nauda.
Nors šis mūrinis namas dar nesenas, statytas 1988-aisiais, bet, anot pirmininkės, padarius termovizinę nuotrauką iš lauko pusės buvo galima skaičiuoti butuose pastatytus radiatorius, pasitaikė tokių mėnesių, kai už vieno kvadratinio metro apšildymą teko mokėti net 10 litų, stogas susidėvėjęs: „Name įsirengti geoterminį šildymą užkrėtė kaimyninio Pulko gatvės 34 daugiabučio pavyzdys. Ten tikrai mažai moka už šildymą, karštą vandenį, gyvatuką. Jeigu jau tvarkytis, tai kaip reikiant, ne vien sienas pasigražinti.“
Kadangi Pulko gatvės 40 namo renovacija prasidėjo tik pernai rugsėjį, iki šiol čia atlikta per 60 proc. numatytų darbų. Kol kas apšildyta dalis namo, liko pastatyti saulės kolektorius, įrengti minimalią ventiliaciją kiekvienam butui, pakeisti bendro naudojimo karšto vandens vamzdynus. Namo bendrijos pirmininkės teigimu, iki šildymo sezono buvo svarbiausia pasistatyti geoterminį šildymą, kad žmonėms sumažėtų sąskaitos už šildymą.
Ar taip atsitiko?
Namui renovacija, be valstybės skiriamos 40 proc. paramos, atsieis 873 tūkst. litų. Iš šios sumos geoterminiam šildymui įsirengti panaudota 180 tūkst. litų, dar 54 tūkst. litų bus panaudota saulės kolektoriams. Paskola iš banko su 3 proc. valstybės nustatytomis metinėmis palūkanomis paimta aštuoniolikai metų. Minėto namo bendrijos pirmininkės skaičiavimu, pavyzdžiui, keturių kambarių butui namo renovacija kainuos 37 tūkst. litų atskaičius valstybės paramą, o ji turėtų atsipirkti per septynerius metus.
Mokesčių paprašė ir centralizuotos šilumos tiekėjai
Kaip pirmo mieste geoterminį šildymą įsirengusio Pulko gatvės 34 daugiabučio bendrija, taip ir Pulko gatvės 40, Žiburio gatvės 9 namų bendrijos gavo raštus iš centralizuotos šilumos tiekėjų – bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ su nurodymais susimokėti už pasiliktą rezervinę šilumą, nors jos ir nenaudojama. To paprašyta vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika įvertinus pastarųjų trejų metų tiekiamos centralizuotos šilumos pastoviąją dalį (vidutinę vartojimo galią), kintamąją dalį (suvartotą šilumos kiekį) ir šilumos pardavimo kainą. Antai Žiburio gatvės 9 daugiabučio bendrijai per mėnesį tektų mokėti apie 3,5 tūkst. litų vien už tai, kad name stovi centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiai.
Kaip Pulko gatvės 34, taip ir kaimyninis Pulko gatvės 40 namai nutraukė sutartis su centralizuotos šilumos tiekėjais. Artimiausiu metu taip ketina pasielgti ir Žiburio gatvės 9 namo bendrija.
„Kam mes turime mokėti „Litesko“ už rezervinę šilumą, jeigu ji mums nereikalinga. Geoterminis šildymas namui įrengtas pagal suskaičiuotą reikalingą galią. Jos mums tikrai užtenka. Suprantu „Litesko“, jai svarbu išlaikyti kiekvieną klientą, bet mes namus renovuojame taip, kad nereikėtų šios bendrovės paslaugų“, – tokios nuomonės Pulko gatvės 40 namo bendrijos pirmininkė L.Braukienė.
Šiuo metu geoterminį šildymą dar ketina įsirengti Jaunimo gatvės 56 ir Lakūnų gatvės 5 daugiabučiai. Iš beveik 600 Alytuje esančių daugiabučių dabar centralizuotos šilumos tiekėjų paslaugomis nesinaudoja minėti trys daugiabučiai, turintys geoterminį šildymą, ir daugiau kaip dešimtmetį vienintelis mieste daugiabutis Kernavės gatvėje 8, pats besišildantis gamtinėmis dujomis. Pastaruoju metu dešimtyje renovuojamų daugiabučių alternatyvaus šildymo priemonės nerengiamos pačių gyventojų apsisprendimu, nes atseit jos brangiai kainuoja.
Kompensacijos – į kiekvieno gyventojo sąskaitą
Iki šiol visi Alytaus socialiai remtini gyventojai kompensacijas gavo tik už šildymą ir vandenį. Atsiradus naujam geoterminiam šildymui, savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pirmąkart susidūrė su nauja kompensacijų rūšimi – išmokomis už šiam šildymui sunaudotą elektros energiją. Pavyzdžiui, Žiburio gatvės 9 name iš 55 butų kompensacijos priklauso beveik pusei būstų.
Socialinės paramos skyriaus vedėjos Genės Platūkienės teigimu, bendradarbiaujant su bendrija tai pavyko išspręsti, priklausančios kompensacijos mokamos į kiekvieno gyventojo sąskaitą. Kadangi šie pervedimai kainuoja ir yra grėsmė, kad sumokėtos kompensacijos gali būti panaudotos ne pagal paskirtį, skyriaus naujai rengiamame Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo apraše turėtų būti numatyta, kad kompensacijos už geoterminiam šildymui sunaudotą elektros energiją gali būti mokamos ir į bendrijos sąskaitą. Tuomet pati bendrija galėtų sumokėti už socialiai remtinų asmenų būstų šildymui sunaudotą elektros energiją.