Vilniaus apygardos teismas gruodžio 21-ąją atmetė vienos didžiausių elektros energetikos objektų projektavimo ir statybos įmonių Lietuvoje Energetikos tinklų instituto (ETI) prašymą laikinai stabdyti konkurso procedūras ir uždrausti „Litgrid“ pasirašyti sutartį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

„Energetikos tinklų institutas nepagrindė, jog egzistuoja reali grėsmė „Litgrid“ galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tai reiškia, jog šiuo atveju nėra būtinų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, jos pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui“, – rašoma teismo nutartyje.

ETI vadovas Giedrius Lynikas BNS sakė, jog bendrovė didelės vertės konkurse dalyvavo su savo akcininke – valstybės valdoma Kinijos energetikos inžinerijos ir statybų kompanija „North China Power Engineering Co. Ltd.“. Anot jo, konsorciumas pateikė geriausią finansinį pasiūlymą ir turėjo būti paskelbtas konkurso nugalėtoju, tačiau jis buvo pašalintas, nes esą jo kvalifikacija buvo netinkama.

„Mes buvome pirmoje vietoje, mūsų pasiūlymas buvo puikus finansiniu požiūriu – pasiūlėme 2 mln. eurų mažiau nei pirmą kartą skelbtame konkurse, – bet mus išmetė, nes mes esą neatitikome kvalifikacijos reikalavimų – neva neįrodėme, kad labai didelė valstybės valdoma Kinijos įmonė nėra skolinga valstybei“, – BNS sakė G. Lynikas.

Jis kritikavo „Litgrid“, skelbiančią, jog reikia skubėti, įgyvendinant sinchronizavimo projektą, tačiau likus dvejiem metams iki Alytaus pastotės modernizavimo pabaigos, būsimas rangovas gali nespėti atlikti visų darbų – vien projektavimas trunka apie 8 mėnesius, įrangos užsakymas ir gamyba – maždaug metus.

Pasak G.Lyniko, įmonė neketina skųsti teismo sprendimo Apeliaciniam teismui ir lauks, kol ieškinį galutinai išnagrinės Vilniaus apygardos teismas.

Rugpjūčio pabaigoje pakartotinai skelbtas 26,9 mln. eurų preliminarios vertės (su PVM) konkursas baigėsi spalio 1-ąją. Kiek gauta paraiškų ir kas dalyvavo konkurse, „Litgrid“ viešai neskelbia.

Pasak įmonės atstovės Jurgos Eivaitės, konkurso laimėtoją tikimasi paskelbti sausį, o kol vyksta jo procedūros, detalių komentuoti įmonė negali.

Konkurso laimėtojas iki 2021 metų sausio pabaigos turės išplėsti jungtį su Lenkija – įrengti autotransformatorius Alytaus pastotėje.

„Litgrid“ atstovai BNS anksčiau teigė, kad maksimalus „LitPol Link“ galingumas siekia daugiau nei 2 tūkst. megavatų (MW), tačiau dabar Alytaus keitiklių stotis riboja jos galią iki 500 MW. Po sinchronizavimo 2025 metais „LitPol Link“ galės veikti visu galingumu ir sinchroniniu režimu su Europos sistema, bet tam reikia įrengti autotransformatorius Alytaus pastotėje.

Pirmą kartą šių metų gegužę skelbtą konkursą „Litgrid“ nutraukė dėl per didelių kainų. Jame dalyvavo bendrovės „Žilinskis ir Co“ (29,887 mln. eurų), Lenkijos „PBE Elbud“ (26,91 mln. eurų), „Kauno tiltai“ kartu su Lenkijos „Trakcja PRKil“ bei „Axis Power“ (31,34 mln. eurų), taip pat Energetikos tinklų institutas kartu su „Empower-Fidelitas“ bei Estijos „Empower“ (31,58 mln. eurų).

Be to, „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas nepateikė galutinio pasiūlymo, o Ispanijos „Elecnor“ pasiūlymas neatitiko reikalavimų.

370 mln. eurų vertės „LitPol Link“ baigta statyti 2015 metais.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)