„Mes manome, kad šis projektas neprisideda prie Europos aprūpinimo gamtinių dujų šaltinių diversifikavimo. Tai neteisingas Europos žingsnis todėl, kad labai didelė jų dalis ji tiekiama iš Rusijos“, – sakė Peteris Eriksonas.
„Tačiau mes mažai ką galime padaryti arba išvis negalime pasipriešinti šio projekto įgyvendinimui, nes viskas dėl jo sprendžiama Europos lygmeniu, ir tikėtina, kad „Nord Stream 2“ bus nutiestas. Jei tik Danija kažko nesugalvos, bet tai yra jos vidaus reikalas“, – pridūrė Švedijos diplomatas.
Pasak ambasadoriaus, Švedijoje visi formalumai dėl „Nord Stream 2“ užbaigti.
„Mūsų oficiali pozicija yra ta, kad Švedija neturi teisės niekam trukdyti tiesti vamzdynus savo išskirtinėje ekonominėje zonoje. Turėjome įvertinti projekto poveikį aplinkai. Įsitikinę, kad jis pavojaus aplinkai nekelia, išdavėme leidimą“, – paaiškino P. Eriksonas.
Jis pabrėžė, kad dujos iš „Nord Stream 2“ Švedijos nepasieks, jei jai jos dabar nereikalingos.
„Nord Stream 2“ plėtros projekto operatorė, kurios vienintelis akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“ šio mėnesio pradžioje skelbė, jog 510 kilometrų ilgio vamzdyno atkarpą Švedijos ekonominėje zonoje planuojama baigti tiesti spalį.
1,23 tūkst. kilometrų ilgio „Nord Stream 2“, kurio projektinis pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, per jūrą turėtų būti nutiestas iki 2020 metų pradžios. Vamzdynas klojamas greta jau veikiančio dujotiekio „Nord Stream 1“ ir padvigubins jo pajėgumą.
Bendrovė „Nord Stream 2 AG“ anksčiau skelbė, jog pagal pirmus du vamzdyno trasos variantus projektą tikimasi pabaigti tiesti šiemet, o pagal trečiąjį – kitąmet. Visi trys variantai priklauso nuo Danijos sprendimų.
Danija – viena iš penkių Baltijos jūros regiono valstybių, kurių leidimai yra būtini „Nord Stream 2“ projektui įgyvendinti, kol kas jo nesuteikė, dukart siūlė koreguoti vamzdyno maršrutą.