Pasak jų, sinchroniniai kompensatoriai užtikrins šalies energetinį saugumą atsijungus nuo Rusijoje valdomos IPS/UPS sistemos – vadinamojo BRELL žiedo. Premjerė tikina, jog Lietuvos energetikos sistema jau pajėgi atlaikyti iššūkius.
„Niekam nėra paslaptis, kad mūsų priklausomybė IPS/UPS tinklams dabar yra vienintelė labai nemaloni priklausomybė ir vienintelis nemalonus ryšys, kurį turime su Rytų erdve. Todėl Vyriausybės prioritetas užtikrinti, kad Lietuva prisijungs prie kontinentinių Europos tinklų buvo (...) labai aukštas. Vyriausybė darė viską, kad tai pavyktų“, – trečiadienį Alytaus pastotėje apžiūrėjusi sinchroninį kompensatorių žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Čia matome technines priemones, kurios užtikrins, kad Lietuvos energetikos sistema tuo metu galės veikti patikimai ir stabiliai“, – teigė ji.
Energetikos ministro teigimu, kompensatorių įrengimas yra „kertinis sinchronizacijos projektas“.
„Be jo sinchronizacijos negalėtume padaryti“, – tvirtino ministras.
Anot D. Kreivio, pradėjus veikti šiems įrenginiams, sumažės gamtinių dujų vartojimas šiluminėse Lietuvos elektrinėse, kurių dabar reikia elektros sistemos stabilumui palaikyti.
„Jei nebūtų šitų įrenginių, turėtų veikti mūsų Elektrėnų blokai, turėtume deginti dujas. Kai dujos nėra labai brangios, tas įmanoma. O paleidus šitą įrangą jau nereikėtų deginti dujų, sukti Elektrėnų, deginti elektros. Šie įrenginiai suktųsi žymiai pigiau ir tinkle gamintų inerciją“, – žurnalistams teigė jis.
Iš viso Lietuvoje bus įrengti trys sinchroniniai kompensatoriai: po vieną jau atgabenta į Alytų bei Telšius, trečiasis įrenginys bus prijungtas Neries pastotėje Vilniaus rajone. Bendra jų vertė – 87 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Įrenginius patiekė Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“.
Kompensatoriai Alytuje ir Telšiuose bus prijungti prie tinklo 2024 m., į Vilniaus rajoną įrenginys dar neatvežtas.
Už sinchronizaciją atsakingi pareigūnai tikina, kad įrengus kompensatorius itin pagerės šalies ir visų Baltijos valstybių regiono energetinis saugumas.
„Net jei dabar būtų kažkoks eksesas, Baltijos šalių energetikai susitvarkytų. Kompensatoriai reikalingi tam, kad galėtume jaustis saugiau. (...) Mūsų kolegos Latvijoje ir Estijoje norėjo daugiau saugumo. Šitie projektai užtikrina daugiau saugumo ir Lietuvoje, ir Estijoje, ir Latvijoje“, – sakė premjerė.
Iš viso Baltijos valstybėse bus prijungti 9 sinchroniniai kompensatoriai – po 3 kiekvienoje šalyje.
„To saugumo sistemoje bus daugiau nei reikia“, – pažymėjo elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Visos Baltijos šalys vasarą – tiek politiniu, tiek tinklo operatorių lygiu – sutarė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos sinchronizacija įvyks 2025 m. vasarį. Toks kompromisas pasiektas Lietuvos inciatyva, kuri ragino prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų jau kitų metų pradžioje.
R. Masiulis darkart patikino, kad šalys pajėgios sinchronizuotis 2024 m.
„Taip, galėtų. Reikia nepamiršti, kad Estijoje jau vienas sinchroninis kompensatorius yra, antras bus sekančių metų vasarą. Tuo metu turėsime jau 4, o visoms Baltijos šalims reikia 3“, – teigė R. Masiulis.
Prie elektros perdavimo sistemos jungiami sinchroniniai kompensatoriai skirti elektros sistemos dažniui stabilizuoti, įtampos kryčiams trumpųjų jungimų metu sumažinti, inercijai užtikrinti ir reaktyviajai galiai kompensuoti. Įrenginį sudaro didelės galios ir masės besisukantis elektros variklis, kuris gali kaupti sukimo energiją ir, prireikus, būti naudojamas kaip generatorius.
Anot R. Masiulio, kompensatoriai leis į šalies elektros sistemą integruoti daugiau atsinaujinančių išteklių generacijos.
„Energetika pasaulyje, taip pat Europoje ir pas mus, pastatyta taip, kad sistemoje turi suktis didelis generatoriai, tokie kaip mūsų Elektrėnai, kitos dujinės, anglinės elektrinės. Tada tie besisukantys įrenginiai palaikydavo inerciją tinkle. Šitas visai nedidelis objektas padarys tą patį, ką daro didžiulė elektrinė palaikydama inerciją tinkle.
Kadangi jis dirbs, elektrą galės gaminti atsinaujinanti energetika, saulė ir vėjas. Juos turėdama Lietuva galės integruoti daugiau atsinaujinančios energetikos“, – kalbėjo R. Masiulis.
Į Alytaus transformatorių pastotę rugsėjo viduryje atgabentas įrenginys šiuo metu montuojamas, vykdomi jo prijungimo prie tinklo darbai. Dar vienas sinchroninis kompensatorius atvežtas ir pradėtas montuoti Telšiuose, kitąmet toks įrenginys bus atgabentas ir į Neries pastotę Vilniaus rajone.
Lietuvą jie pasiekė rugpjūčio pabaigoje: į Alytų kompensatorius plukdytas Nemunu, į Telšius – vežtas specialiu transportu, pasinaudojant kelio atkarpa, kurią rekonstravo anksčiau vasarą į Mažeikius naftos perdirbimui skirtą reaktorių gabenusi „Orlen Lietuva“.
„Litgrid“ vadovo teigimu, sinchroninio kompensatoriaus atgabenimas vėlavo – dėl Ukrainoje kilus plataus masto karui sutrikusių tiekimo grandinių.
„Viskas jau atvežta į Lietuvą, viską turime čia vietoje. (...) Dabar liko tik kalibruoti ir susitvarkyti. Tiksliai žinome, kad viską turime vietoje, dabar tik laiko klausimas“, – patikino R. Masiulis.
Tuo tarpu Neries pastotės sinchroniniam kompensatoriui, informavo R. Masiulis, šiuo metu rengiamas maršrutas. Kadangi atgabenti sudėtinga, „Litgrid“ renkasi iš dviejų alternatyvų: sausumos keliais arba geležinkeliu.
„Greitai į Neries pastotę vešime didelį transformatorių. Jei jis bus sėkmingai nuvežtas, labai tikėtina, kad taip vešime ir kompensatorių. Kita opcija – vežti geležinkeliu, bet tam pakankamai sudėtinga su vagonais. Kalbame su ukrainiečiais, jie turi tokį specifinį vagoną, kurių viso labo Europoje yra tik keli“, – sakė jis.
