„Situacija nėra džiuginanti“, – teigia Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas.
Estų pozicija: būtų pažeistas susitarimas
Estijos atstovai teigia, kad birželio viduryje Lietuvos priimtas sprendimas spartinti sinchronizaciją pažeidžia prieš kelerius metus sutartas sąlygas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos.
„Tokie pasiūlymai, kaip kad pateiktas Lietuvos parlamento, gali būti svarstomi, jeigu kuri nors iš šalių to nori, tačiau kol nėra sutarta kitaip, lieka galioti (dabartinis) susitarimas“, – estų transliuotojui ERR komentavo elektros ir dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Elering“ vadovo pareigas paliekantis Taavis Veskimagis.
„Elering“ yra apsisprendę įgyvendinti sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais (KET) laikantis sutarto grafiko ir šis procesas vyksta pagal planą. Mes kartu pasiruošę avariniam atsijungimui nuo Rusijos sinchroninės zonos.
Planuoto sinchronizavimo spartinimas sukelia rizikų ir didina kaštus, taip pat reikalauja sutarimo ties keliais atvirais klausimais, o tai gali būti nepriimtina Estijos visuomenei“, – komentuoja „Elering“ atstovė Katlin Kremmer.
Latvijos atstovai: pritariame estų kolegoms
Latvijos elektros perdavimo operatorius „Augstsprieguma tikls“ („Aukštos įtampos tinklas“, AST) naujienų portalui išsakė artimą estų pozicijai.
Bet kokie pokyčiai tame susitarime turėtų būti suderinti visų suinteresuotų šalių. Latvijos perdavimo sistemos operatorius „Augstsprieguma tikls“ yra pasiryžęs įgyvendinti visus įsipareigojimus, numatytus tarptautiniame susitarime ir skirtus užtikrinti pasiruošimą sinchronizacijai 2025 metais“, – sako AST valdybos narys Gatis Junghanis.
„Sinchronizacija 2024 metais reikštų keletą neišvengiamų pavojų ir apčiuopiamus finansinius kaštus, kurie neigiamai paveiktų Latvijos vartotojus. Mes sutinkame su „Elering“ kolegomis, kad sinchronizacija yra ekonomiškai ir techniškai galima anksčiausiai 2025 metų pradžioje“, – teigia G. Junghanis.
Lietuvos operatorius: visi pasiruošę
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ laikosi nuomonės, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos pasiruošusios jau 2024 metais saugiai atsijungti nuo Rusijos valdomos sistemos ir sinchronizuotis Europa.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad tai parodė Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių ir Lenkijos energetikos instituto Gdansko skyriaus atliktos studijos.
„Gegužės pabaigoje atliktų studijų rezultatai rodo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos išlaikys reikiamus stabilumo ir adekvatumo parametrus atliekant sinchronizaciją jau kitais metais.
Jis argumentuoja, kad būtent minėti tyrimai leidžia teigti, jog net ir įvykus N-2 tipo įvykiui (kai sistemoje vienu metu atsijungia du atskiri kritiniai elementai), Estijos elektros energijos sistema toliau stabiliai veiktų be vartotojų atjungimo.
„Sinchronizacija 2024 metais yra saugi“, – tikina R. Masiulis.
Anot jo, „Elering“ kalba, kad Estijai ir Latvijai prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų padidins elektros perdavimo kaštus, kadangi esą bus reikalingi vietos gamybos pajėgumai balansui ir dažnio valdymui užtikrinti. Tačiau, pasak R. Masiulio, remiantis studijų duomenimis, šie pajėgumai bus reikalingi nepriklausomai nuo to, ar sinchronizacija įvyks 2024 metais, ar vėliau.
„Be to, studijos taip pat parodė, kad po sinchronizacijos 2024 metais Estijoje elektros kaina rinkoje mažėtų 21 procentu, nes dėl apribotų Estijos-Latvijos pralaidumų šalies rinkos kaina bus artima Skandinavijos kainoms“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
Tarp politikos ir technikos
NLEA ekspertas R. Staselis nemano, kad projektui dėl dabartinių išsiskyrusių nuomonių kyla rimtų rizikų. Pasak jo, daugiau įtampos yra dėl jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ užbaigimo – kaip skelbta, jis užtruks.
„Kokie motyvai – čia yra kitas klausimas, ilga tema, ko gero. Bet ta prasme, jie visada taip žiūrėjo“, – pridūrė jis.
„Situacija nėra džiuginanti, visi laukia koordinuoto darbo ir prisijungimo prie Europos sistemos vienu metu, be jokių tokių skirtingų laiko grafikų, bet Lietuva, aišku, turi savo darbotvarkę ir nori jau netrukus pateikti prašymą teisiškai atsijungti nuo BRELL sistemos, kad tai įvyktų kitų metų vasario mėnesį.
Bet fiziškai, iš esmės, nebus pasirengusi atsijungti, nebent bus paruošusi tokias technines sąlygas, kad kažkam atsitikus galėtų jungtis per „LitPol Link“ liniją ir tokiu būdu palaikyti atskirai viena sinchronizavimą“, – sako T. Janeliūnas.
Jis daro prielaidą, kad Lietuvos atstovai akcentą daro politikoje, o estai ir latviai – infrastruktūroje.
„Manau, kad didžiausias ginčas yra dėl to, jog Lietuva, matyt, prioritetą teikia politiniam veiksmui ir tokiam politiniam rezultatui, kad galėtų paskelbti ypač prieš 2024 metų Seimo rinkimus, jog sinchronizacija įvyko ir Lietuva nebepriklausoma nuo BRELL.
O latviams ir estams svarbiau techninės aplinkybės ir techninis darbų užbaigimas. Politinis pareiškimas kelia turbūt daugiau klausimų, vardan ko jis yra ir padeda ar nepadeda tikrosios sinchronizacijos pasiekti“, – komentuoja Energetinių tyrimų instituto vadovas.
Pasak jo, Lietuvos pusė mano, kad jeigu anksčiau paskelbs apie sinchronizavimą arba pasitraukimą nuo BRELL, tai taps papildomu spaudimu ir kaimynams užbaigti techninius darbus.
„Ar tikrai taip (bus – red.), labai abejoju, bet mūsų politikai, matyt, turi savo argumentų ir įsivaizdavimų, kaip veikia tie susitarimai“, – sako T. Janeliūnas.
„Katastrofos“ nemato, bet siūlo kalbėtis
R. Staselis sako, kad diskusijos šiuo klausimu reikalingos, o vienašališki sprendimai vengtini.
Kol kas katastrofiškos grėsmės tikrai nematau, bet reikia dirbti, reikia įsiklausyti į partnerių pozicijas, į jų nerimus – ar patiems, ar su Europos Komisija tuos nerimus mažinti. Noriu pasakyti, nesinorėtų čia radikalių pareiškimų ir radikalių nuomonių tuo klausimu“, – sako energetikos ekspertas.
„Techninės sąlygos realiai Komisijos jau senokai patvirtintos ir finansavimas projektui suteiktas. Kažkokių papildomų naujų darbų nebegalima įtraukti, nes dėl visų jų yra senokai sutarta, pinigai paskirstyti, darbai irgi iš esmės suplanuoti. Komisijos vaidmuo labai ribotas“, – mano jis.
Latvijos AST, paklausus, ar projektui kyla rizikų, atsakė: „Sinchronizacijos projektas tęsiamas pagal sutartą grafiką ir bus užbaigtas pagal esamus susitarimus“.
„Tačiau po šio sutarimo „Elering“ neskyrė reikiamų žmogiškųjų resursų, o vėliau siūlė įtraukti scenarijus, kurie nėra numatyti Europos operatores vienijančios ENTSO-E reikalavimuose.
Šiuo metu „Elering“ interpretuoja studijas, kad 2024 metais būtų neišvengiamai atjungiami vartotojai, nes neplanuotai atsijungus dvejoms naujoms 330 kV oro linijoms reikės riboti skalūnų elektrinių ir jungčių su Suomiją galias“, – „Delfi“ komentuoja „Litgrid“ vadovas R. Masiulis.
Jo teigimu, priekaištai, esą Lietuva savo ketinimais pažeidžia dar 2019 metais sudarytą susitarimą, nėra pagrįsti, nes jame numatyta, kad trijų šalių sinchronizacija turi būti atlikta ne vėliau 2025 metų ir ji atliekama per Lietuvos–Lenkijos jungtį.
Karas Ukrainoje skubina darbus ir jaukia planus
Seimo birželį priimtomis sinchronizacijos įstatymo pataisomis norima, kad projektas būtų įgyvendinamas efektyviau ir lanksčiau, ir būtų sudarytas iš trijų etapų, rašoma aiškinamajame rašte:
- Sistemos saugumą didinantys projektai ir veiklos įgyvendinami iki 2024 metų, juos įgyvendinus būtų galima faktinė desinchronizacija nuo IPS/UPS sistemos ir sujungimas su KET darbui sinchroniniu režimu.
- Sistemos stabilumą didinantys projektai ir veiklos būtų vykdomi kaip antras sinchronizacijos etapas po faktinės desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos ir sujungimo su KET darbui sinchroniniu režimu.
- Rinkų integraciją užtikrinantys projektai ir veiklos būtų įgyvendinami kaip trečiasis sinchronizacijos projekto etapas, kurio tikslas yra galutinė – visapusiška integracija su Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinka.
Primename, kad 2019 metų birželį Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Juo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki pat 2025 metų, kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos, tuomet skelbė Energetikos ministerija.
2018 metų birželio pabaigoje EK, Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai pirmą kartą pasirašė politinį susitarimą, kuriuo buvo galutinai patvirtintas sinchronizacijos scenarijus – Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją.
Anksčiau vyko diskusijų ir dėl sinchronizavimo krypties, Estijai svarstant šiaurinį variantą – per Suomiją, taip pat kvestionuojant jungčių per Lenkiją pakankamumą – estai kalbėjo apie dvi jungtis, Lietuva laikėsi pozicijos, kad užtenka ir vienos, tai yra, dabartinės „LitPol Link“.
R. Masiulis pernai liepą paskelbė, kad Lietuva pasiruošusi ankstinti projektą, o „Harmony Link“ jūrinio kabelio su Lenkija įgyvendinimo data, tikėtina, nusikels į 2027 metus (dabar nurodomi 2028-ieji). Bet esą tai netrukdo sinchronizacijai.
Jis pažymėjo, kad „Harmony Link“ yra prekybos kabelis ir sinchronizacija gali vykti be jo, o kaip sinchroninė jungtis veiks būtent oro magistralė su Lenkija „LitPol Link“. „Litgrid“ balandį pranešė, kad nuspręsta nedidinti „Harmony Link“ jungties biudžeto, o pateiktų pasiūlymų sumoms viršijus skirtas investicijas, kabelio pirkimas bus skelbiamas iš naujo. Tai ketinama padaryti kitąmet.
Operatorius teigė, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą ir augantis poreikis vystyti žaliąją elektros gamybą skatina šalis visame pasaulyje investuoti į naujas jungtis ir jūrinius vėjo parkus, todėl būtent šiuo metu smarkiai išaugo tokių kabelių paklausa ir projektų įgyvendinimo terminai.
Bendra sinchronizacijos projekto kaina turėtų siektų 1,6 mlrd. eurų, dalį jo finansuoja Europos Sąjunga.
