„Stokholmo arbitražas žinome, kad neįžvelgė Rusijos koncerno pažeidimų“, - trečiadienį žurnalistams sakė R. Masiulis.
Anot jo, Lietuvą sprendimas nuvylė, o arbitražo išlaidos padalintos abiem šalims - po pusę milijono eurų.
Ministras pridūrė, kad Lietuva jau yra pasiekusi visus strateginius tikslus: reformavo dujų sektorių, susigrąžino dujų infrastruktūros kontrolę, pasistatė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kuris sugriovė „Gazprom“ monopolį rinkoje.
„Tai buvo tik viena iš dalių mūsų kovos, kuri tęsiasi 4 metus. (...) Aišku, norėjosi dar prisiteisi dėl dujų kainos formulės sumas, nes pati byla buvo dėl dujų kainos formulės neteisingo naudojimo. Bet pirminė analizė rodo, kad buvo sudėtinga byla, daug informacijos ir arbitrai tiesiog nesiryžo priimti kažkokio sprendimo“, - sakė R. Masiulis.
Premjeras Algirdas Butkevičius taip pat teigė, kad Lietuva yra nusivylusi Stokholmo arbitražo sprendimu.
„Noriu pasakyti, kad mes Stokholmo arbitražo priimtu sprendimu esame nusivylę, bet reikia pripažinti tai, kad tuo laikotarpiu, kada vyko bylos nagrinėjimas, vis dėlto Lietuva padarė didžiulę reformą energetikos srityje. (...) Aš manau, kad ginčo metu, kada vyko teismas, tai tikiuosi, kad mums lengviau pavyko išsipirkti iš „Gazprom“ akcijas („Lietuvos dujų“, „Amber Grid“ ir „Lesto“ - BNS)“, - trečiadienį žurnalistams sakė A. Butkevičius.
„Arbitražas teigia, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą. Tik dėl „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutarties abstrakčių sąlygų sudėtinga įrodyti konkretų sutarties pažeidimą. Tačiau ir „Gazprom“ nepavyko pagrįsti visų savo gynybos argumentų“, - rašoma Energetikos ministerijos pranešime.
Anot jo, permokai už dujas apskaičiuoti buvo pasitelkti sudėtingi ekonominiai modeliai, kurie vertino teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką. Dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos.
„Arbitražas atkreipė dėmesį, kad terminas „teisinga kaina“ yra pernelyg abstraktus, kad būtų galima įvertinti galimą žalą. Be to, arbitrai nusprendė, kad reikalavimas tiekti dujas mažiausia kaina neturi prasmės. Esą „ Lietuvos dujų“ akcininkų sutarties punktas, numatantis tiekti dujas mažiausia kaina, tebuvo šalių noras, o ne teisinis įsipareigojimas“, - rašoma pranešime.
Vyriausybė 2012 metų spalį kreipėsi į Stokholmo arbitražą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos, kuri susidarė dėl 2004-2012 metais „Gazprom“ Lietuvai per brangiai tiektų dujų, grąžinimo.
Ieškinį Stokholmo arbitražui dėl koncerno „Gazprom“ taikytos nesąžiningos gamtinių dujų kainos Lietuva pateikė 2012 metais.
2004 metais įsigydamas dalį bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų Rusijos koncernas „Gazprom“ privatizavimo sutartimi įsipareigojo tiekti Lietuvai dujas už sąžiningą kainą.
Tačiau nuo to laiko kaina buvo ne kartą didinama, neatsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ akcijų pirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus bei sąlygas. 2011 metais „Gazprom“ pareiškė, kad dujų kaina bus sumažinta Estijai ir Latvijai, bet ne Lietuvai, nes ši įgyvendina ES Trečiąjį energetikos paketą.
Tarptautinių energetikos ekspertų vertinimu, per visą laikotarpį už dujas permokėta suma siekia beveik 1,4 mlrd. eurų.