Penktadienį, liepos 12 dieną, gamtos resursų ministras Sergejus Donskojus pareiškė, kad Rusijos naftos atsargos 2012 metų sausio 1 dienos duomenimis sudaro 17,8 milijardo tonų pagal ABC1 kategoriją (tikros, nustatytos ir įvertintos), pagal С2 kategoriją (spėjamos) – 10,9 milijardo tonų.
Dujų atsargas Rusijos ministras pagal šias kategorijas atitinkamai įvertino 48,8 trilijono ir 19,6 trilijono kubinių metrų.
Vakarų specialistų vertinimai gerokai kuklesni. Rusijoje dirbančios Didžiosios Britanijos naftos ir dujų kompanijos BP duomenimis, Rusijos naftos atsargos siekia maždaug 11,9 milijardo tonų, dujų – 32,9 trilijono kubinių metrų.
Gavyba užsiimančioms kompanijoms nėra prasmės mažinti telkinių apimčių, duodamas interviu Rusijos BBC tarnybai sakė Rusijos Gamtos mokslų akademijos akademikas Aleksandras Chavkinas.
„Yra licencijuotų susitarimų įgyvendinimo apribojimai, o gavybos normų viršijimas – baudžiamas. Todėl stengiamasi, kad projektinis dokumentas daugmaž atitiktų tai, ką norima išgauti. Kita vertus, jeigu yra abejonių, tai kompanijos stengiasi neprisiimti papildomų įsipareigojimų – geriau paskui pateikti pasiūlymą padidinti gavybos lygį, tai visiškai normalu“, - aiškina akademikas.
Apetitui padidinti?
Prezidentas Vladimiras Putinas 2013 metų vasarį nurodė nuimti slaptumo žymą nuo naftos atsargų balanso, pavadindamas tokį įslaptinimą akivaizdžiu anachronizmu. Iki šiol duomenys apie Rusijos naftos ir dujų atsargas buvo laikomi valstybės paslaptimi ir šios tradicijos laikytasi nuo SSSR laikų.
„Viena to priežasčių – Sovietų Sąjunga vykdė tam tikrą didelį žaidimą tarptautinėse naftos rinkose, - paaiškino kompanijos IHS generalinis direktorius Sergejus Vakulenka. - Naftos kainos priklauso nuo biržos prekiautojų nuotaikų – jeigu naftos liko labai daug, spėjama, kad deficito nebus, kaina pradeda kristi, ir priešingai“.
Vakarų bendrovių specialistus nustebino ne tiek Maskvos sprendimas pagaliau atidengti paslapties skraistę, kiek gamtinių resursų ministro pateikti skaičiai.
„Apskritai, naftos atsargos, Vakarų firmų vertinimu, pusantro karto mažesnės nei Rusijos ekspertų vertinimai“, - sakė Aleksandras Chavkinas.
Kai kurie apžvalgininkai mano, jog ministras S. Donskojus sąmoningai išpūtė telkinių apimtis, kad Rusijos naftos ir dujų pyragas užsienio investuotojams keltų didesnį apetitą.
Šių metų kovo mėnesį energetikos ministras Aleksandras Novakas naftos ir dujų pramonės prioritetais įvardijo investicijų ir naujų technologijų pritraukimą.
„Rusijoje atsargų struktūra darosi vis sudėtingesnė, gavybos apimčių didinimas reikalauja labai išsamių tyrimų, labai tikslaus technologinio pagrindimo, - toliau aiškina A. Chavkinas. - Kitaip tariant, iš principo visiškai tikėtina, kad pas mus pradės aktyviai taikyti šiuolaikines technologijas, tačiau jų mažai, todėl valstybė kol kas nepakankamai skatina jų taikymą“.
Kita vertus, kaip pažymi ekspertas, Rusija ir Vakarai kiek skirtingai klasifikuoja naudingųjų iškasenų atsargas. „Pagal vakarietišką klasifikaciją imami tik jau rentabilūs telkiniai, o pagal rusišką galima vertinti ir tas atsargas, kurios šiandien dar nerentabilios, tačiau netrukus gali tokiomis tapti“, - paaiškino specialistas.
„Daug neapibrėžtumo“
S. Vakulenkos teigimu, naftos atsargų kiekio skaičiavimo metodikai būdinga daugybė niuansų bei nevienareikšmiškų didelės sudėtingos lygties elementų.
„Tiksliai pasakyti, kiek telkinyje yra naftos, galima tik post factum. Kyla klausimas: kaip šios atsargos skaičiuojamos? Seismogramose matomas smiltainis, kuriame galimai yra naftos. Toliau daromi gręžiniai (beje, ne visada), iš kurių eina nafta ir vanduo, tada daromos interpoliacijos šiuo klausimu, kiek ten vieno ir kito. Čia daug neapibrėžtumo“, - sako S. Vakulenka.
„Antras niuansas – nepakanka žinoti, kaip ši nafta stūkso, svarbu žinoti, kokiu slėgiu ji tekės, - toliau dėsto ekspertas. - Šios atsargos, grubiai tariant, yra techninis ir ekonominis rodiklis. Yra žinoma, kad jūros vandenyje ištirpę gana nemažai aukso, tačiau niekas jo atsargų ten neskaičiuoja, nes jį labai sunku iš ten išgauti“.
S. Vakulenkos teigimu, bet kokiu atveju prognozuoti naftos gavybos apimtis labai sudėtinga.
„Tai labai priklauso nuo to, kokią ekonomiką vertinsime – visą šalies ekonomiką ar tik naftos gavėjo. Rusijoje su jos mokesčiais tai nėra visai tuščias klausimas“, - reziumavo ekspertas.
