Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Adomas Bužinskas atkreipia dėmesį, kad tokį sprendimą sugalvojo ne pati savivaldybė, mat tai numatantis įstatymas galioja jau seniai.
„Tai nėra naujiena, tik nusprendėme imtis realaus šio klausimo įgyvendinimo, nes viena ranka skatiname renovaciją, vadinamą žaliąjį kursą ir šildymo nuostolių sutaupymą, o tiems, kurie nesutinka taupyti, kita ranka duodame kompensacijas. Todėl jiems nėra finansinės paskatos taupyti pinigų, nes jie iš esmės taupo ne savo, o valstybės pinigus“, – aiškina jis.
„Pagrindinė pokyčių mintis – žmones paskatinti renovuoti būstą, sumažinti šilumos nuostolius ir galvoti apie šildymo taupymo priemones“, – priduria jis.
Anot A. Bužinsko, remiantis įstatymu, šio klausimo turėtų imtis ir kitos savivaldybės, tačiau, panašu, kad pirmoji žingsnį žengė Vilniaus miesto savivaldybė.
„Pas mus opiausia problema, nes turime didžiausią nerenovuotų pastatų skaičių“, – pažymi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas.
Paklaustas, kaip bus tikrinami gyventojų balsai, pašnekovas sako, kad savivaldybė žino, kaip kiekvienas butas balsavo dėl namo renovacijos.
„Duomenis turime, tik reikia sukurti mechanizmą, kuris nekeltų teisinių klausimų nei gyventojams, nei savivaldybei, ir užtikrinti procesą, kad nebūtų pažeisti BDAR (asmens duomenų – red.) principai“, – sako A. Bužinskas.
Tiksliai pasakyti, kiek šis klausimas palies Vilniaus gyventojų, jis kol kas negali: „Matome, kad tai reikšminga dalis žmonių. Nepaisant to, kad jiems renovacija nekainuotų, jie vis tiek balsuoja prieš ją. Po šio šildymo sezono galėsime tiksliau atsakyti, kiek buvo prašymų ir kiek nesuteikėme kompensacijų.“
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas primena, kad valstybė remia mažas pajamas gaunančius asmenis – skiria jiems kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, taip pat 100 proc. padengia namo modernizavimo išlaidas.
„Jiems įstatymas numato pareigą dalyvauti namo susirinkimuose ir balsuoti dėl renovacijos, todėl nėra, kad šioje vietoje skriausime žmones ir kad ta renovacija jiems apskritai labai daug kainuotų. Iš viso sunkiai suvokiama, kodėl žmonės nebalsuoja už, kai jiems viskas kompensuojama“, – atkreipia dėmesį jis.
Didesnė tokių gyventojų dalis, tikėtina, yra pensinio amžiaus žmonės.
„Aplink renovaciją yra apaugę labai daug gandų, mes stengiamės visus mitus paneigti. Faktas, kad ar namas renovuotas, ar ne, finansinių paskatų jokių nėra, greičiausiai žmonės viską vertina: gal jiems metus ar dvejus trunkančios statybos kelia nepatogumų ir pan. Tačiau reikėtų į kiekvieną atvejį gilintis konkrečiai, klausti pačių gyventojų, kodėl jie balsuoja prieš renovaciją“, – svarsto A. Bužinskas.
Be kita ko, antradienį nuspręsta, kad šį šildymo sezoną gyventojams skiriant kompensacijas bus privaloma vertinti ir jų turtą. Pasak Vilniaus savivaldybės, kol kas sunku įvertinti tokio sprendimo poveikį.
„Labai daug kas priklausys nuo šildymo kainos. Turbūt tai – didžiausia dedamoji. Kuo kaina mažesnė, tuo mažiau žmonių priklauso kompensacijos. Kai pernai vienu metu kaina buvo išaugusi, asmenų skaičius irgi buvo išaugęs.
Viskas veda į vieną tikslą – kad savivaldybė ir valstybė nešvaistytų pinigų vėjais. Kiek tiksliai šie pakeitimai duos naudos, bus galima pasakyti po šildymo sezono“, – sako A. Bužinskas.
Teikti prašymus dėl ateinančio šildymo sezono kompensacijų jau galima nuo rugsėjo 1 d. Per pirmąsias dienas Vilnius sulaukė beveik 7 tūkst. prašymų. Savivaldybė ruošiasi pateikti skaitmenizuotą šio proceso sprendimą.
„Besikreipiančių srautai yra šiek tiek išaugę, nemaža dalis jų fiziškai ateina į savivaldybę, pildo prašymus, tad visų pirma gaišta ir savo, ir mūsų darbuotojų laiką. Suprantama, kad skaitmenizuotas sprendimas tam tikrai asmenų grupei nepadės, nes tokiomis priemonėmis jie nesinaudoja, bet tiems žmonėms, kuriems priklauso kompensacijos, norime sudaryti galimybę patogiai gauti paslaugą internetu neišeinant iš namų. Tai – mūsų higiena, kurią turime susitvarkyti“, – kalba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas.
