Lapkritį šilumos kilovatvalandė vilniečiams kainavo 5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – 8,37 ct/kWh be PVM. Praėjusiais metais, kai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje buvo ir mažasieris mazutas, pasirinktas siekiant suvaldyti rekordiškai augusias energetinių išteklių kainas, šiluma sostinėje kainavo 8,77 ct/kWh be PVM.
Šį šildymo sezoną mažasierį mazutą pakeitė reikšmingai atpigusios gamtinės dujos, tačiau kol Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas veikia bandomuoju režimu, bendrovė šilumai gaminti naudoja daugiau gamtinių dujų.
„Sąskaitos už šildymą apskaičiuojamos šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo didesnis būsto šilumos poreikis vienam kvadratiniam metrui apšildyti. Daugiau šilumos pareikalauja ir tirpstant sniegui susidaranti drėgmė bei stiprus vėjas. Deja, oro sąlygos nepriklauso nei nuo šilumos tiekėjų, nei nuo pačių klientų, tačiau būtent tai lemia sąskaitų dydį, nors šilumos kilovatvalandės tarifas ir mažesnis“, – sako AB Vilniaus šilumos tinklai Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų lapkritis Vilniuje buvo šalčiausias nuo 2016 m.
„Šiemet lapkritį vidutinė oro temperatūra sostinėje siekė +1,8 laipsnio, pernai buvo +2,3 laipsnio. Stebėjome ir 23 dienomis anksčiau negu vidutiniškai prasidėjusią meteorologinę žiemą, kuomet Vilniuje ir Vilniaus rajone vidutinė paros temperatūra nukrito žemiau 0 °C“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika.
Anot šilumos tiekėjo, sąskaitos dydžiui didelę įtaką turi ir pastato energetinis efektyvumas, kuris priklauso tik nuo pačių gyventojų. Net ir vizualiai panašiuose daugiabučiuose mokėtina suma už šildymą gali skirtis 40 ar daugiau procentų, kadangi neapšiltinti, šilumai labiau laidūs pastatai šilumos vartoja daugiau.
„Mažiausios sąskaitos pasieks naujos statybos, energetiškai efektyvių daugiabučių namų gyventojus. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą tokiame daugiabutyje vidutinė lapkričio mėnesio sąskaita siekia 28 Eur, pernai – 24 Eur, o renovuotame daugiabutyje – 51 Eur, pernai – 50 Eur.
Daugiausiai už šilumą tenka mokėti senų, nerenovuotų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojams, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos. Tokio būsto vidutinė šildymo sąskaita šiemet siekia 88 Eur, pernai vidutinė sąskaita buvo panaši – 87 Eur“, – sako L. Jakubauskas.
Norintiems už šildymą mokėti mažiau, bendrovė rekomenduoja imtis veiksmų: sandarinti langus, duris, tarp sienos ir radiatoriaus priklijuoti šilumą atspindintį ekraną – šios priemonės gali padėti sutaupyti apie 9 proc. šilumos. Taip pat pravartu būtų pasidomėti šilumos punkto būkle – modernizuotas ir efektyviai veikiantis šilumos punktas šilumos suvartojimą gali sumažinti 15 proc.
Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrių gali kreiptis kompensacijos už centralizuotai šildomo būsto išlaidas. Nustačius teisę į kompensaciją, šilumos tiekėjas pagal teisės aktuose numatytą tvarką apskaičiuos jos dydį ir pritaikys sąskaitoje.
