Siūlymo iniciatoriai argumentuoja, kad žalioji pertvarka išlieka kaip niekad aktuali Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste ir būtina kuo greičiau atsisakyti iškastinio kuro bei spartinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą elektros energetikos sektoriuje. Jie taip pat pažymi, kad vienas iš Lietuvos strateginių tikslų – nacionalinės elektros generacijos didinimas, siekiant, kad iki 2030 m. vietinė energijos gamyba visiškai patenkintų Lietuvos elektros energijos vartojimo poreikį.
„Šiuo metu pagaminama kiek daugiau nei trečdalis viso Lietuvos elektros energijos poreikio. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiausiai elektros energijos pagaminama vėjo elektrinėse (1,5 TWh). 2023 m. spalio mėnesį prie elektros tinklų prijungta vėjo elektrinių galia sudarė 1,2 GW, o atsižvelgiant į planuojamus įrengti projektus, vėjo elektrinių galia 2030 m. gali siekti beveik 4,5 GW“, – argumentuoja politikai.
„Tam, kad šios galimybės būtų įgyvendintos svarbu mažinti perteklinę administracinę ir finansinę naštą elektros energijos gamintojams, suteikiant kuo daugiau aiškumo ir stabilumo“, – tvirtino jie.
Politikai tikino, kad pastaruoju metu vis daugiau savivaldybių nustato didžiausią galimą NT mokestį – 3 proc. Anot jų, siūlymas „žirkles“ numatyti tarp 0,05 ir 2 proc. suteiktų mokestinį stabilumą investuotojams.
„Vertinant 2021–2022 m. savivaldybėse taikytą mokesčio tarifą vėjo elektrinėms matyti, kad dauguma savivaldybių taiko iki 1 proc. tarifą, visgi, pastebima tendencija, kad kiekvienais metais vis daugiau savivaldybių nustato didžiausią galimą nekilnojamojo turto mokestį (3 proc.). Aiškaus mokestinio tarifo vėjo elektrinėms įtvirtinimas suteiktų mokestinį stabilumą investuotojams, kadangi pritarus siūlymui mokesčio tarifas galės keistis kiekvienais metais nuo 0,05 iki 4 proc.“, – pažymėjo jie.
Pritarta siūlymui dėl NT mokesčio tarifo vėjo elektrinėms
Seimas po svarstymo pritarė „darbiečio“ Vytauto Gapšio siūlymui išsaugoti buvusias reglamentavimo nuostatas ir palikti galimybę savivaldybėms pačioms nustatyti NT mokesčio tarifą vėjo elektrinėms. Parlamento Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) šiam siūlymui buvo nepritaręs.
Praeitą savaitę Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Parlamento Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) iniciatyva Vyriausybės teiktas įstatymo projektas buvo patobulintas, sudarant galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo.
Numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
