„Jeigu šitas sprendimas bus priimtas, turi būti įsipareigojimai dalintis (nenumatytąsias pajamas – BNS) su valstybėmis narėmis tarpusavyje, jeigu kažkuri šalis ar jos vartotojai išveža iš esmės savo mokamas sumas į kitą valstybę narę“, – radijui „Znad Wilii“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
„Jeigu sprendimas bus priimtas, reikės tartis dėl to su kitomis valstybėmis narėmis. Mūsų atveju – pirmiausia su Švedija“, – pridūrė premjerė.
Trečiadienį EK pateikė naujus pasiūlymus, kaip vartotojams skubiai sumažinti rekordines elektros kainas. Tarp pasiūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius, taip pat nustatyti 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas gamintojams, elektrą gaminantiems iš atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos.
Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius trečiadienį teigė, kad Lietuva bei Liuksemburgas dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis.
Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK. Viena šalių, su kuria Lietuva galėtų pasirašyti tokią sutartį, būtų Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didelę dalį elektros.
I. Šimonytė pakartojo, kad EK siūlymas perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius pakankamų generacijos pajėgumų neturinčiai Lietuvai nėra palankus.
„Tokioms šalims, kaip Lietuva ir dar gal porai šalių Europos Sąjungoje tai nėra sprendimas, ir mes tą labai aiškiai esame Europos Komisijai pasakę, kad tai nėra sprendimas, kadangi mes tokios generacijos tiesiog neturime., mes neturime iš ko šitą pelną išimti. Kadangi didelė dalis elektros yra importuota, vadinasi, tas pelnas iškeliauja kažkur į kitas šalis“, – teigė premjerė.
Dėl EK pasiūlymų galutinį sprendimą priims už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai rugsėjo 30 dieną.