Anot jos, naujosios lubos turėtų padėti išvengti dujų pardavėjų spekuliacijų kitąmet, pradėjus ruoštis 2023–2024 m. šaltajam sezonui.
„Labai gerai, kad sprendimas buvo rastas, nes buvo rizika, kad susitarti nepavyks. Bet, vis dėlto, susitarti pavyko“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
„Kas yra pasiūlyta dabar atrodo kaip realus apribojimas, jo įsijungimo mechanizmas taip pat aprašytas pakankamai paprastai. Svarbu, kad sprendimas yra rastas“, – teigė premjerė.
ES šalių energetikos ministrai pirmadienį pasiekė susitarimą dėl gamtinių dujų kainų lubų – sutarta viršutinė dujų kainų riba sieks 180 eurų už megavatvalandę. Ji galios didmeniniams ateities sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške. Mechanizmas bus taikomas vienerius metus, o įsigalios nuo kitų metų vasario 15 d.
Pasak Vyriausybės vadovės, šis sprendimas yra laimėjimas toms ES valstybėms (tarp jų ir Lietuvai), kurios jau kelis mėnesius ragino įvesti viršutinę dujų kainų ribą, o EK pasiūlius savo variantą – kainos kartelę sumažinti.
„Jos buvo iš esmės tuose rėžiuose, kuriuos siūlė 15 valstybių, kurios buvo sudariusios, tą vadinamąją blokuojančią daugumą“, – teigė I. Šimonytė.
EK lapkričio pabaigoje pasiūlė dujų kainas TTF prekybos taške apriboti ties 275 Eur/MWh, su sąlyga, kad tokia kaina išsilaikytų bent dvi savaites ir 10 dienų būtų 58 eurais didesnė nei palyginamoji suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina.
Faktas, kad pirmadienį priimtas mechanizmas yra gerokai sklandesnis, nei siūlytas Komisijos, nes gali būti realiai pritaikytas, pastebi I. Šimonytė.
„EK mechanizmas buvo „teoriškai arklys, o praktiškai nepasikelia“ – būtų buvę labai sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kada tos lubos būtų buvę įjungtos. Tai greičiau buvo reveransas pačiai lubų idėjai, bet ne nerealios lubos“, – kalbėjo ji.
Pasak premjerės, 180 Eur/MWh lubos padės išvengti spekuliatyvių sandorių rinkoje po žiemos sezono.
„Šį žiemos sezoną Putinui nepavyko kažkaip palaužti ES valstybių pasitikėjimo savimi ir gebėjimo užpildyti saugyklas ir pasiruošti žiemai. Bet jai pasibaigus reikės galvoti apie ateinantį sezoną. Tai, kad lubos tuo metu jau bus, tiesiog neleis rinkos žaidėjams, kurie galbūt norėtų šia situacija pasinaudoti spekuliaciniais tikslais ir uždirbti viršpelnius, to padaryti. Nes tiesiog tuomet būtų įjungtas lubų mechanizmas“, – svarstė I. Šimonytė, pridūrusi, jog lubų priemonė pateisinama, siekiant kovoti su Rusijos noru manipuliuoti Europos dujų rinka.
Už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai dėl šių kainų lubų derėjosi kelis mėnesius, daliai ES šalių, tarp jų ir Lietuvai, prašius jas įvesti po to, kai šį rugpjūtį didmeninės dujų kainos Europoje pasiekė rekordines aukštumas.
Tokiam dujų kainų apribojimui nebuvo linkusios pritarti keletas šalių, pavyzdžiui, Vokietija, kurios argumentavo, kad nustačius pernelyg žemą kainų apribojimą, dujų kroviniai iš Europos pajudėtų į pelningesnę Azijos rinką, tad ES kiltų rizika jų pritrūkti.
Vis tik Vokietija galiausiai pritarė susitarimui, kuriame turėtų būti numatyti keli saugikliai, užtikrinsiantys tiekimo saugumą ir finansinių rinkų stabilumą.
Tarp visų bloko valstybių jo nepalaikė tik Vengrija, Austrija ir Nyderlandai. Pastarosios valstybės pirmadienį susilaikė, o Vengrija balsavo prieš.
Naujasis mechanizmas būtų pritaikomas tada, kai ateinančio mėnesio TTF išvestinių finansinių priemonių atsiskaitymo kaina tris darbo dienas viršys sutartas lubas ir per tą patį laikotarpį bus 35 eurais didesnė nei kainų kitose tarptautinėse rinkose vidurkis.
