Vilniuje pradedamas šildymo sezonas. Praėjusią savaitę jau pradėta šildyti Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje, o Klaipėdos valdžia pirmadienį svarstys, ar jau pradėti šildyti namus, įstaigas ir įmones. 40 proc. brangstanti centralizuotai tiekiama šiluma - tiek žmonių, tiek politikų galvos skausmas, tik premjeras vis dar neišsižada savo rinkimų šūkio, kad šildymo kainas esą galima sumažint.
Anot Vytauto Stasiūno, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento, jei gamtinės dujos ir toliau laipsniškai brangs, šilumos tiekimo įmonėse vėl susiklostys aplinkybės taip, kai vieną kartą per metus perskaičiuojama šilumos energijos kaina taps mažesnė už savikainą.
Iš viso per 2006 m., 2007m. ir 2008 m. I pusmetį šilumos tiekimo įmonės patyrė 303 mln. litų nuostolio, rašo dienraštis. Jeigu padėtis nepasikeis iki šių metų pabaigos, nuostoliai sieks daugiau nei 400 mln. litų. Tačiau kodėl nenaudojamas kitos rūšies kuras, o tik dujos?
"Vilniaus energija" prieš porą metų pristatė biokuru kūrenamą kogeneracinį katilą. Tąsyk buvo teigiama, jog naujas 60 megavatų (MW) galios įrenginys padės bendrovei 7 proc. sumažinti dujų vartojimą ir gamins beveik dešimtadalį sostinei tiekiamos centralizuotos šilumos. Tačiau minėtas katilas "užstrigo", šiuo metu remontuojamas. Bendra investicija į katilą - 34 mln. litų, rašo „Verslo žinios”.
Anot Rimanto Germano, "Vilniaus energijos" (VE) komercijos direktoriaus, gedimų šalinimai nekainuos labai brangiai - apie keliasdešimt tūkstančių litų. Vis dėlto, jo teigimu, valstybė turėtų susirūpinti ir realiai skatinti naudoti biokurą, mat tai būtų tikra ekonomija. Perskaičiavus į tonos naftos ekvivalentą, biokuras yra perpus pigesnis nei dujos, ir pinigai liktų Lietuvoje.