Šilumininkų atstovas tvirtino, kad kaimyninėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje gyvuoja būtent toks modelis, kai pabrangus kurui, jo sąnaudos nedelsiant įskaičiuojamos į šilumos kainą gyventojams ir, pranešus prieš tris mėnesius, įsigalioja.
Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojantį modelį centralizuotai teikiamos šilumos kaina gali būti keičiama dukart per metus, jei kuro kainos krito arba didėjo daugiau nei 15 proc.
LŠTA skaičiavimu, kuras sudaro pusę pagaminamos šilumos savikainos, o, vėluojant tvirtinti naujas šildymo kainas, šilumininkai nuolat patiria nuostolius, kurie vis tiek vėliau įskaičiuojami į tarifą gyventojams.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) kol kas nėra gavusi LŠTA oficialaus pasiūlymo, tačiau jos vadovas Virgilijus Poderys pripažįsta, kad toks modelis kitose šalyse egzistuoja.
„Kai kuriose šalyse šilumos kaina perskaičiuojama kas mėnesį, jeigu didėja kuro kaina. Tada nėra vadinamųjų sukauptų nuostolių, kuriuos reikia padengti ir neatsiranda kainų šuolis. Tai yra geras dalykas dėl to, kad nėra didelio kainų šuolio, viskas eina tolygiai, bet čia gal visuomenei reikia priaugti. Dėl to reikia padiskutuoti, galbūt tame yra ir minusų", – kalbėjo V. Poderys.
Taip pat, anot jo, nuo šalies priklauso, kokiu būdu besikeičiančias kaina prižiūri atsakingos institucijos.
Visoje Lietuvoje šiemet elektra brangs rekordiškai – apie 40 proc.
