Kol kas nežinia, iš kur būtų galima jų gauti. Skaičiuojama, kad pernai iškastinis importuojamas kuras kainavo 1100 Lt/t, o biokuras – apie 550 Lt/t.
„Kad galėtume pradėti naudoti biokurą, reikia pakeisti įrenginius, o tam reikia nemažų investicijų ir laiko. O tai yra pati didžiausia problema. Šių lėšų (investicijoms – DELFI) šaltiniai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, kitose šalyse iškastiniam kurui yra nustatomas akcizas ir iš jo gaunamos lėšos yra nukreipiamos į šių įrengimų statybą. Lietuvoje to nėra, bet yra ruošiamas įstatymas ir yra europinė direktyva, reikalaujanti, kad nuo 2010 m. būtų įvestas šis akcizas“, – DELFI sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Apie planuojamus akcizus iškastiniam kurui trečiadienį vykusioje energetikos konferencijoje užsiminė ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
Taip pat, anot V. Stasiūno, yra ir Europos Sąjungos parama, todėl esą svarbu, kad būtų politinis sutarimas šiuo klausimu.
Jo teigimu, per artimiausius penkerius metus šilumininkai planuoja, kad iš biokuro bus gaminama apie 70 proc. Lietuvoje tiekiamos centralizuotos šilumos, o 2020 m. ši dalis galėtų būti 80 proc.
V. Stasiūno pateikiamais duomenimis, šiuo metu yra nepanaudota apie 180 tūkst. tonų naftos ekvivalento miško kirtimo atliekų, apie 120 tūkst. tonų (t) naftos ekvivalento šiaudų ir 200 tūkst. t naftos ekvivalento komunalinių atliekų. Šilumos tiekėjai per metus sunaudoja 1 mln. t naftos ekvivalento kuro.
Šiuo metu Lietuvoje 18 proc. centralizuotai teikiamos šilumos gaminama iš biokuro.
