Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys rodo, kad per šių metų šildymo sezono mėnesius, t.y. sausį – vasarį, šilumos kilovatvalandė (kWh) vidutiniškai buvo apie 10 proc. pigesnė nei pernai šildymo sezono metu.
Taip pat 2013-2014 m. šildymo kaina spalio – vasario duomenimis yra 8 proc. pigesnė nei užpernai.
Tai reiškia, kad šiemet gyventojai turėjo pastebėti, jog šildymui išleidžia mažiau. Vien dėl sumažėjusios šilumos kilovatvalandės kainos jų vidutinės išlaidos turėjo sumažėti apie 10 proc. per metus, pavyzdžiui, jei gyventojas šildymui per sezoną ankstesniais metais išleisdavo apie 1 tūkst. Lt, šiemet jo išlaidos turėjo sumažėti apie 100 Lt.
Ar gyventojai pastebėjo mažesnes sąskaitas
„Sąskaitos už šildymą per metus iš tiesų sumažėjo ir gyventojai tai turėjo pastebėti, ypač, jeigu jie atsimena savo ankstesnių metų sąskaitas. Tačiau paprastai žmogus pastebi pokytį tuomet, kai jam ko nors pritrūksta, bet ne kai atsiranda papildomai“, - mano ekonomistė.
Visgi ji primena, kad bankai yra pastebėję, jog 2013 metų pabaigoje einamosiose sąskaitose yra padaugėję pinigų, taip pat yra padėta daugiau indėlių.
„Tačiau tai galėjo lemti ne tik sumažėjusios išlaidos, bet ir padidėjusios pajamos. Tie, kurie išlaidų neskaičiuoja, kažin, ar pajuto, kad turėjo 100 litų per mėnesį daugiau, - svarsto J. Varanauskienė. - Antra vertus, gyventojai gali sakyti, jog nors atpigo šildymas, pabrango, pavyzdžiui, pienas.”
Lietuvos bankas yra skelbęs, kad praėjusių metų pabaigą žymi indėlių rekordas, kurį daugiausiai lėmė reikšmingai išaugusi privačių asmenų indėlių suma. 2014 m. pradžioje indėliai Lietuvos bankuose sudarė 47,6 mlrd. Lt, tačiau bankams nedidinant indėlių palūkanų, gyventojai buvo linkę pinigus laikyti einamosiose sąskaitose. Indėlių suma tokiose sąskaitose pastaraisiais metais reikšmingai išaugo ir jų dalis jau viršija 60 proc. visų indėlių.
Lietuvos banko nuomone, indėlių augimui įtakos turėjo atsigaunanti šalies ekonomika, gerėjanti žmonių finansinė padėtis, ir rekordinė – 4,9 mlrd. Lt – privačių asmenų piniginių perlaidų suma iš užsienio.
Paaiškino, kodėl pigo
„Mes galime tvirtinti, kad šį šildymo sezoną buvo mažesnė šilumos kilovatvalandės kaina, o spalis, lapkritis, gruodis ir vasaris buvo šiltesni nei pernai, tad buvo ir mažesnis šilumos suvartojimas, - teigia V. Stasiūnas. - Visgi, šildymo sezonas dar nesibaigęs, galutinių išvadų dėl jo kainos daryti dar negalima, nes kartais ir kovą gerai pašaldo.“
Jis skaičiuoja, kad šiemet šilumos kilovatvalandės kainos mažėjo, nes pigo tiek biokuras, tiek gamtinės dujos.
„Gamtinės dujos šiemet yra pigesnės apie 200-ias litų už toną naftos ekvivalento – kaina sumažėjo nuo 1900 iki 1740 Lt, atitinkamai ir biokuras yra pigesnis: kainavo 670, o dabar apie 600 Lt“, - primena šilumininkas.
Kauno technologijos universiteto šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Valdas Lukoševičius prognozuoja, kad šiluma neturėtų brangti artimiausiu metu.
„Jeigu neįvyks kokie tarptautiniai konfliktai, kurie galėtų padidinti naftos kainą, o tokių ženklų nėra, tai reiškia, kad kainos bus stabilios arba netgi mažės. Jeigu būtų susitarta dėl mažesnių gamtinių dujų kainų Lietuvai, jos mažėtų jau artimiausią šildymo sezoną“, - sako specialistas.
DELFI primena, kad Lietuvoje daugiausiai už šildymą moka senų ir nerenovuotų daugiabučių gyventojai. Daugiau kaip 34 tūkst. daugiabučių namų Lietuvoje, t.y. apie 96 proc., yra pastatyti arba gavę statybos leidimus iki 1993 m.
