Kaltina buvusias valdžias
Socialdemokratų parengtame interpeliacijos projekte – klausimai ministrui dėl elektros rinkos liberalizavimo skandalų, aplaidaus požiūrio į vadinamuosius nepriklausomus elektros tiekėjus, šimtų tūkstančių vartotojų „mulkinimo“, taip pat dėl didelės žalos, padarytos valstybės biudžetui, kai „Perlas Energija“ vienašališkai nutraukė veiklą, rašoma partijos išplatintame pranešime spaudai.
„Suprantu norą interpeliuoti, domėtis, bet pasižiūrėkime į savo daržą. Į tą dešimtmetį, kai (valdė – red.) dvi Vyriausybės ir kas buvo padaryta.
Šiai dienai interpeliacija, kurią turiu yra šito veikimo arba neveikimo pasekmė. Komisija išsiaiškins“, – trumpai interpeliaciją pakomentavo D. Kreivys.
Jis atkreipė dėmesį, kad per pusantrų metų šios Vyriausybės veiklos padaryta daug.
„Pirmiausia per pirmą pusmetį buvo surinkta visa informacija iš rinkos, kur kokie kakliukai, kokios problemos atsinaujinančios energetikos rinkoje, per trumpą laiką paruoštas įstatymas, kuris savo apimtimi buvo vienas didžiausių paketų turbūt Parlamento istorijoje ir mes visi kartu tą paketą priėmėme.
Šis paketas leis mums pasiekti ir jau šiandien turime nemažą progresą: nuo kadencijos pradžios vėjo generaciją padidinome 220 MW, saulės energijos generaciją padidinome 300 MW.
Elektros energijos generacijso pajėgumai augo sparčiausiai per pastaruosius 12 metų. Šiuo metu įrenginėjama 1591 MW vėjo ir 1069 MW saulės energijos“, – vardijo ministras.
Pažėrė klausimų ministrui
Seimo nariai per Vyriausybės pusvalandį pažėrė kritikos ir klausimų ministrui.
„Jūs pagrinde kalbate apie energijos mažinimą, automobilių greičio sumažinimą. Tai nėra rimta, tai nėra planas, tai tik sumažina energijos poreikį. Bet kur rimtos priemonės? Įvardinkite penkias pagrindines“, – Seime klausė Arvydas Nekrošius.
„Pagrindinis klausimas žmonėms – ką jūs padarėte ir ko nepadarėte. Tai vienas iš tokių dalinių padarymų prieš šešis mėnesius – galėjote kreiptis kaip Ispanija ir Portugalija dėl biržos pakeitimų.
Gal galime vieną kartą visiems atversti kortas: kokius turime pajėgumus, nesvarbu dujos, mazutas ar kitos kuro rūšys ir atsakyti į klausimą, kada jas galima užkurti, ir kokia būtų gamybos savikaina: kiek iš mazuto, kiek iš dujų galima pagaminti elektros.
Kodėl šiandien Elektrėnai neveikia? Galbūt tai būtų sprendimas – iš biržos galėtume nupirkti 60-70 proc. pigios elektros, o 30-40 proc. pagaminti iš mazuto ar dujų“, – Seime ministro klausė Valius Ąžuolas.
D. Kreivys pabrėžė, kad Lietuvoje nėra galimybių elektros gamintis iš mazuto.
„Prieš penketą metų nustojome subsidijuoti šių rezervų išlaikymą, ir jie buvo panaikinti. Jų fiziškai nėra“, – pažymėjo ministras.
Atsakydamas apie Ispanijos ir Portugalijos subsidijų dujoms arba jų luboms D. Kreivys pažymėjo:
„Ispanija ir Portugalija yra uždara rinka. Vienas pusiasalis, kuris neturi jungčių: labai nedidelis kiekis, apie tris procentus, gali patekti per jungtis į Europą. Todėl jie ryžosi šiam žingsniui. Jei mes bandytume subsidijuoti dujas naudą iš subsidijų gautų kitų šalių vartotojai: Vokietijos, Švedijos, Latvijos ir kt., nes mūsų sujungimas – 75 proc.”
„Dujų suvartojimas Iberijos pusiasalyje uždėjus dujų lubas padidėjo 70 proc. Tai reiškia – kitos energijos generavimo žaliavos tapo nebenaudojamos“, – pridūrė ministras.
Verslas prisiima riziką
„Kai gaunu iš žmonių ir verslų kreipimusis, parduotuvių tinklas vietoje 15 tūkst. eurų šį mėnesį gavo 80 tūkst. eurų sąskaitą. Jūs kalbate apie 80 mln. eurų sutaupymą valstybei. Bet grįžkime į verslus, jie šiandien bendroje sumoje turbūt praranda milijardą“, – pažymėjo Viktoras Fiodorovas.
Ministras sako, kad verslas visada prisiima riziką.
„Turime suprasti, kad verslas visada yra rizika. Taip, daliai verslų reikia padėti, tačiau verslas prisiima riziką. Negalima visąlaik visko socializuoti per paramas ir kitus dalykus, tai turi būti subalansuota. Kad visų suprastų, kokio gylio ir lygio kompensacijų reikėtų: jei reikėtų kompensuoti 100 eurų už megavatvalandę, visiems Lietuvos piliečiams iš biudžeto tai kainuotų 3 mlrd. eurų.
Turėkime platų vaizdą: matykime mūsų ligonines, mokyklas ir kitus. Balansas turi būti. Vyriausybė pagal galimybes padės iš tos pusės: didžiulės programos – 2 milijardai skiriama kuo greičiau įsirengti generaciją. Suprantu, kad pagalbos reikia dabar, bet galbūt galima investuoti dabar ir bus mažesni pelnai, šioks toks nuostolis, bet ateityje turėsime savo generaciją“, – kalbėjo ministras.
Lietuvai gali būti pritaikytos „tam tikros“ kompensacijos
Energetikos ministras sako, kad Lietuvai gali būti pritaikytos „tam tikros“ kompensacijos, jei Europos Sąjunga (ES) priims jai nenaudingą sprendimą elektros kainų augimui Bendrijos šalyse suvaldyti, rašo ELTA.
Anot jo, diskusijos dėl to su Europos Komisija (EK) vyko savaitgalį bei pirmadienį.
„Turime bėdą, kad Lietuva neturi tokios generacijos ir praktiškai viską importuoja. Todėl mes su EK deramės ir tikimės, kad pavyks susiderėti“, – Vyriausybės valandos metu Seime teigė D. Kreivys.
„Šeštadienis, sekmadienis ir vakar diena buvo labai intensyvūs, kad Lietuvai (...) bus padarytos tam tikros išimtys, kur mes irgi gausime tam tikras kompensacijas“, – parlamentarams aiškino jis.
Ministras tikino negalįs atskleisti daugiau informacijos, tačiau patikino, jog jo vadovaujama ministerija „tikrai dirba šita kryptimi“.
„Darome viską, kad mūsų žmonės nenukentėtų Europai įvedus tam tikrus kainų kompensavimo mechanizmus. Kad ir mūsų žmonės galėtų kompensuotis tas aukštas kainas“, – pažymėjo D. Kreivys.
Pasak jo, Lietuva ir Liuksemburgas yra vienintelės ES šalys, nepasigaminančios sau pakankamai elektros, todėl priklausomos nuo jos importo.
