Už pagrindinį - Atominės elektrinės įstatymo projektą balsavo 6 komiteto nariai, prieš - 4 parlamentarai.
Ekonomikos komitetas turi pateikti pagrindinę išvadą dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybą reglamentuosiančių įstatymų ir ją svarstys Seimas.
Komitete priimant sprendimą nedalyvavo Seimo opozicijai priklausantis "darbietis" Kęstutis Daukšys, nes "darbiečiai" yra priėmę sprendimą laukti partijos tarybos posėdžio, kuriame naujos AE projektas bus aptartas ir priimtas sprendimas, kokios pozicijos partijai priklausantiems parlamentarams laikytis per balsavimus Seime.
Taip pat balsavime nedalyvavo liberalcentristų frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas. Iš opozicijai priklausančių parlamentarų už AE statybą balsavo "tvarkietis" Julius Veselka.
Komiteto narės Birutės Vėsaitės teigimu, AE statybos projektas yra rizikingas: "Neaišku, kokios technologijos atsiras artimiausioje ateityje viena. O antra - su šilumos kainomis problemas reikia spręsti dabar, nes elektrinės atsiras tik 2022 metais. Elektrą dar žmonės gali taupyti, o šilumą - ne".
Liberalsąjūdietis Audrius Endzinas priminė Seimo 2005 metų rudenį priimtą rezoliuciją, kuri numatė, kad Lietuva išliks branduolinės energetikos valstybė ir toliau gamins elektros energiją reikalavimus atitinkančioje AE ir tai, kad Seimas teisiškai ir politiškai rems investicijas į naujo reaktoriaus statybą.
Jei energetikos projektams dėl naujos AE Seimas priims, planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos korporacija "Hitachi" dėl didžiausio per šalies istoriją - maždaug 16-18 mlrd. litų vertės - energetikos projekto.
Strateginis investuotojas Japonijos korporacija "Hitachi" turėtų valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų. Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, Latvija - 20 proc., o Estijai - 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Jei prisijungtų ir Lenkija, proporcijos galėtų keistis.
Galutiniai investiciniai sprendimai turėtų būti priimti per kelerius artimiausius metus. Vyriausybė tikisi, kad elektrinė bus pastatyta iki 2020-2022 metų.