Energetikos ministerijos parengtomis pataisomis norima sudaryti teisines prielaidas nuo rusiškos IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo) atsijungti jau 2024 m. vasarį.
Viliamasi, jog parlamentui priėmus šiuos Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pakeitimus Lietuva turės dar vieną argumentą siekiant įtikinti Latviją ir Estiją sinchronizuotis su Europa kitąmet, o ne iki 2025 m. pabaigos.
Ministerija siūlo teisiškai apibrėžti sinchronizacijos įgyvendinimą trimis etapais: iki 2024 m. užbaigti elektros sistemos saugumą didinančius projektus, po to – sistemos stabilumą didinančius projektus, galiausiai – rinkų integraciją užtikrinančius projektus.
Anot pataisų rengėjų, toks sinchronizacijos įgyvendinimo modelis leistų jai pasiruošti lanksčiai ir sparčiausiais terminais.
Teigiama, jog paspartinus sinchronizaciją sumažėtų grėsmės Lietuvos energetikos sistemai ir nacionalinio saugumo interesams.
Lietuva, Latvija ir Estija, kartu su Rusija ir Baltarusija, veikia bendroje elektros sistemoje, kuri centralizuotai valdoma iš Maskvos. Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties.
Svarstant šias pataisas Seimo Ekonomikos komitete praėjusį trečiadienį, energetikos viceministras Albinas Zananavičius užsiminė apie jau atliktą techninių galimybių studiją, kurios rezultatai turėtų atskleisti kiek Baltijos šalys techniškai pasiruošusios sinchronizuotis su Vakarų Europa.
Viceministras parlamentarams tuomet teigė, jog studijos rezultatai yra „pakankamai optimistiniai“, tačiau dar neįtikinantys Latvijos ir Estijos sinchronizuotis anksčiau.
„Dabar tuos rezultatus aptariame su Latvija ir Estija – bandome rasti bendrą požiūrį“, – sakė A. Zananavičius.
Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis ir D. Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai – šalies sistema atlaikė visus dirbtinai sukeltus trikdžius.
Tokį bandymą prieš atsijungimą nuo BRELL dar turės atlikti visos Baltijos šalys kartu.
