Šis ir keletas kitų įstatymo projektų nebuvo priimti, nes parlamento opozicija blokavo balsavimą, reikšdama nepasitenkinimą tuo, jog vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atsisakė antradienį atsakyti į opozicijos politikų klausimus surengus Vyriausybės pusvalandį.
Pirmadienį ministrė atsisakė atvykti į opozicinių frakcijų posėdį. Opozicija prašo A. Bilotaitės pasiaiškinti Konstituciniam Teismui nustačius, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.
„Kviestume (A. Bilotaitę – ELTA) (...) nelaukti raštu užduodamų klausimų, bet atsisėdus čia atsakyti į mums labai aktualų klausimą. Tada balsavimai eitų sklandžiau“, – posėdžio metu kalbėjo Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
„Tikrai nėra smagu nebalsuoti dėl tokių klausimų, kurie yra svarbūs mūsų visuomenei“, – jai antrino kolegė frakcijoje Dovilė Šakalienė.
Pati A. Bilotaitė tikino, jog ji nevengia atsakyti opozicijai – tiesiog jos darbotvarkė esą yra labai užimta.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nurodė, kad parlamento statutas numato, jog Vyriausybės pusvalandžio metu šalies pareigūnai ir politikai atsako tik iš anksto į raštu užduotus klausimus. Juos gavusi, ministrė parlamentui turėtų atsiskaityti ketvirtadienį.
Seimui liko galutinis balsavimas dėl pataisų, kurios įteisintų paankstintą sinchronizaciją
Energetikos ministerijos parengtomis pataisomis siekiama sudaryti teisines prielaidos nuo rusiškos IPS/UPS sistemos (vadinamojo BRELL žiedo) atsijungti jau 2024 m. vasarį.
Viliamasi, jog parlamentui priėmus šiuos Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pakeitimus Lietuva turės dar vieną argumentą siekiant įtikinti Latviją ir Estiją sinchronizuotis su Europa kitąmet, o ne iki 2025 m. pabaigos.
Ministerija siūlo teisiškai apibrėžti sinchronizacijos įgyvendinimą trimis etapais: iki 2024 m. užbaigti elektros sistemos saugumą didinančius projektus, po to – sistemos stabilumą didinančius projektus, galiausiai – rinkų integraciją užtikrinančius projektus.
Anot pataisų rengėjų, toks sinchronizacijos įgyvendinimo modelis leistų jai pasiruošti lanksčiai ir sparčiausiais terminais. Teigiama, jog paspartinus sinchronizaciją sumažėtų grėsmės Lietuvos energetikos sistemai ir nacionalinio saugumo interesams.
Lietuva, Latvija ir Estija, kartu su Rusija ir Baltarusija, veikia bendroje elektros sistemoje, kuri centralizuotai valdoma iš Maskvos. Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties.
Svarstant šias pataisas Seimo Ekonomikos komitete praėjusį trečiadienį, energetikos viceministras Albinas Zananavičius užsiminė apie jau atliktą techninių galimybių studiją, kurios rezultatai turėtų atskleisti kiek Baltijos šalys techniškai pasiruošusios sinchronizuotis su Vakarų Europa.
Viceministras parlamentarams tuomet teigė, jog studijos rezultatai yra „pakankamai optimistiniai“, tačiau dar neįtikinantys Latvijos ir Estijos sinchronizuotis anksčiau.
„Dabar tuos rezultatus aptariame su Latvija ir Estija – bandome rasti bendrą požiūrį“, – sakė A. Zananavičius.
Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis ir energetikos ministras Dainius Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai – šalies sistema atlaikė visus dirbtinai sukeltus trikdžius.
Tokį bandymą prieš atsijungimą nuo BRELL dar turės atlikti visos Baltijos šalys kartu.
