Sostinės Žirmūnų rajone gyvenanti Dalia į dušą rytais eina apie puse septynių. Moteris pastebėjo, kad įjungus šildymą rytais iš karšto vandens čiaupo bėga vos drungnas vanduo.
„Tenka praustis atsukus vien karštą vandenį, bet ir tai jis nėra pakankamai šiltas. Įsivaizduokite, kiek taip susinaudoja karšto vandens kubų“, - piktinosi Dalia.
Vilnietė teigė pastebėjusi, kad kartais nepakankamai karštas vanduo bėga ir vakarais.
Šilumos energiją sostinės gyventojus aprūpinančios „Vilniaus energijos“ atstovais spaudai Nerijus Mikalajūnas teigė, kad tokiais atvejais reikia kreiptis į namų administratorius ar bendrijas.
„Mes jau dveji metai, kai esame visiškai atskirti nuo namų šildymo ir mūsų veikla baigiasi ties namo išorine siena. Mes jokių veiksmų namuose nedarome. Tik administratoriai ar daugiabučių namų bendrijos, kurios rūpinasi šildymo sistemomis, gali į tuos klausimus atsakyti“, - komentavo jis.
Daugiabučių namų bendrijas vienijančių Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pabrėžė, kad karšto vandens paruošimui taupantys namų prižiūrėtojai iš tiesų nieko nesutaupo, o dar ir rizikuoja gyventojų sveikata.
„Karšto vandens temperatūra priklauso tik nuo namo šilumos tinklų prižiūrėtojo. Tačiau čia ne pats šilumos tinklų prižiūrėtojas viską daro, o jam duoda tokį nurodymą bendrijos pirmininkas, kad būtų sumažinta šiluma naktį karštam vandeniui ruošti, bet, manau, kad jie klysta“, - įsitikinęs jis.
J. Antanaitis aiškina, kad, jei nusprendžiama šiluma karštam vandeniui ruošti sumažinama iki, pavyzdžiui, penkių valandų ryto, tai dar didelės bėdos nėra, tačiau jei tai daroma ir dienos metu, tai yra grubus pažeidimas.
„Tai yra broko davimas žmonėms. To neturėtų būti. Pagal higienos normas vanduo turi būti 51 laipsnio šilumos ir ne mažiau. Jeigu daugiau duodame, tai vandenį atskiedžiame šaltu vandeniu, kas yra pigiau. O jeigu duodame 40 laipsnių, tai mokame kaip už karštą. Žmonės, kurie naudoja šaltesnį vandenį dieną, tik mano, kad taupo, iš tiesų jie kelia sau kainą“, - aiškino pašnekovas.
Būsto rūmų prezidentas taip pat priminė, kad 51 laipsnio šilumos reikalavimas karštam vandeniui yra nustatytas ir dėl legioneliozės prevencijos.
„Todėl šioje vietoje bandyti apgauti, kombinuoti neišeina“, - teigė jis.
J. Antanaitis pabrėžė, kad karšto vandens šilumos reikalavimas galioja visą parą, tačiau kai kurie bendrijų pirmininkai, susitarę su gyventojais, vis dėlto naktimis sumažina šilumos karštam vandeniui paruošti kiekį.
„Tuo momentu yra laikoma apie 45 laipsnius. Kadangi viskas yra automatizuota, tai galima nustatyti, kad penktą ryto vėl vanduo būtų prišildytas ir tuomet toks taupymas galimas ir normalus, bet nenormalu, kai dieną laikoma mažiau nei nustatyta higienos normose“, - pridėjo Būsto rūmų prezidentas.
Pašnekovas taip pat svarstė, kad Dalios atveju galėtų būti kalta ir kita priežastis: išsireguliavusi šildymo sistema, tačiau tokiu atveju vėl turėtų rūpintis namo prižiūrėtojas.
Pasak J. Antanaičio, nepatenkinti karšto vandens šiluma gyventojai turėtų kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją ir bendrijos pirmininką.
Valstybinė energetikos inspekcija informuoja, kad teisės aktuose numatyta, jog karšto vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei 50 laipsnių ir ne aukštesnė nei 60 laipsnių šilumos.
Jei bendrijos pirmininkas neužtikrina tinkamos karšto vandens tiekimo daugiabučio gyventojams, jo laukia įspėjimas arba bauda nuo 50 Lt iki 200 Lt. Baudas gali skirti visuomenės sveikatos centrai.
Kaip DELFI teigė inspekcijos viešųjų ryšių specialistė Milda Levandraitytė, šių metų pusmetį sulaukta vos kelių vartotojų skundų dėl karšto vandens temperatūros parametrų neišlaikymo. Dažniau skundžiamasi dėl patalpų šildymo kokybės, netolygaus šildymo ar didelių sąskaitų už šildymą.
