Prognozuojant, kad Europoje ateinančią žiemą gali pritrūkti dujų, Europos Komisija (EK) skatina šalis mažinti dujų suvartojimą 15 proc. Kai kurios valstybės jau imasi konkrečių veiksmų, kaip taupyti energiją. Vokietija išjungė paminklų apšvietimą ir fontanus, o savivaldybių baseinuose ir sporto salėse įrengia šaltus dušus. Prancūzijoje oro kondicionierius naudojančioms parduotuvėms gresia baudos, jei durys bus laikomos atviros.
Kai kur svarstoma taupyti gatvės apšvietimą
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, tokių drastiškų planų kaip kitos Europos šalys Lietuvos savivaldybės neturi.
„Yra pavienių atvejų, jei neklystu, Trakuose, kai kalbama apie taupymą gatvių apšvietimo sąskaita, nedegant šviesų apšvietimo atramose tamsiuoju paros metu, bet tai nėra didelė tendencija.
Tą galima daryti ir kitose savivaldybėse, bet kol kas indikacijų, kad tai būtų daroma masiškai, kitaip tariant, bandoma taupyti elektrą, galbūt šiek tiek ir saugumo sąskaita, nėra“, – Delfi TV laidoje „Delfi tema“ kalbėjo M. Sinkevičius.
Pašnekovas pažymi, kad nereta savivaldybė šilumą gamina biokuro pagrindu, todėl šildymo sezono metu neturėtų kilti problemų, tačiau Lietuvoje esą yra probleminių savivaldybių, o aktualiausia problematika šildymo metu bus Vilniuje.
„Vyriausybė yra priėmusi sprendimus, kad 11 šilumos ūkių, veikiančių savivaldybėse, kritiniu atveju šildymo tikslais galėtų kūrenti ir mazutą, bet tai reikėtų vertinti kaip hipotetinę situaciją, nes mazuto deginimas yra visiškai sovietinė atgyvena: reikia ir šildyti mazutą, ir yra didelė tarša dėl mazuto deginimo, tai yra neekologiškas kuras“, – dėsto M. Sinkevičius.
Anot jo, daugelis savivaldybių ir jų šilumos įmonių jau yra pasirūpinusios biokuro žaliavomis ir garantiniu dujų tiekimu.
Drastiškų priemonių nesiims
„Daugumoje savivaldybių naudojamas biokuro ir dujų miksas. Dujos ir dujiniai katilai naudojami, kai žiema šaltesnė arba kaip Jonavos atveju – temperatūra žemiau nei 15 laipsnių. Kitu atveju, jei žiema pasitaikys šilta, galimai dujų Jonavoje net nevartosime. Ruošiamės užsipirkdami žaliavas, daugelis jau yra užsipirkę, turi dujų garantinius tiekimus“, – laidoje kalbėjo Jonavos meras.
EK parengtame kriziniame plane numatyta, kad nuo rudens vieši pastatai, biurai ir komercinės paskirties objektai galės būti šildomi ne daugiau kaip iki 19 laipsnių. Anot M. Sinkevičiaus, Lietuvoje kol kas prisukinėti šildymo viešuosiuose pastatuose ir ugdymo įstaigose nesiruošiama.
„Daugelis šilumos ūkių ir savivaldybės biudžetinių įstaigų – vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai. Galima įsivaizduoti, ką reikštų prisukti šildymą ligoninėje ar poliklinikoje, ir kiek iš to sukinėjimo būtų galima sutaupyti.
Daug kas turi įsidiegę automatizuotas šilumos punktų valdymo sistemas. Taupymo režimas atsiranda savaitgaliais, naktimis. Tai nereiškia, kad vaikučiai grupėse ar klasėse turės sėdėti su paltais ir pirštinėmis. Neturėtų tokių atvejų būti“, – atkreipia dėmesį LSA prezidentas.
Savivaldybės ruošiasi atverti pinigines
Jis pastebi priešingą efektą – savivaldybėse daugiau kalbama apie papildomas biudžeto išlaidas nei apie radikalų taupymą.
„Mūsų savivaldybė ir daugelis kaimyninių savivaldybių ruošiasi atverti piniginę, t. y. biudžeto sąskaita susimokėti už brangstančius energetinius išteklius. Daugelis biudžetinių įstaigų jau sako, kad joms pritrūks (lėšų – red.), kas buvo planuota metų pradžioje. Tai reiškia, kad brangstantiems energetiniams resursams reikės išleisti kelis šimtus tūkstančių papildomų mokesčių mokėtojų pinigų“, – pasakoja M. Sinkevičius.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys Gintaris Stoškus sako, kad papildomų kelių šimtų tūkstančių eurų savivaldybėms gali ir neužtekti.
„Birželio pabaigoje vyko tarybos (Jurbarko rajono savivaldybės – red.) posėdis, svarstėme biudžeto paskirstymą – skyrėme 150 tūkst. eurų papildomų lėšų dėl energetinių išteklių kainų padidėjimo. Biudžetines įstaigas reikės išlaikyti, nežinau, kiek joms reikės. Jonavos meras sako – keli šimtai tūkstančių, bet gali jų neužtekti, galima skaičiuoti arti milijono“, – mano pašnekovas.
Taupant, gali atsirasti kitų problemų
Jo vertinimu, su tam tikromis taupymo priemonėmis gali atsirasti papildomų problemų.
„Gatvėse išjungsime apšvietimą – padidės nusikalstamumas. Yra pristatyta kamerų, bet ne visos jos fiksuoja įvykius, kurie įvyksta tamsiu paros metu. Turėsime kitų problemų. Galų gale ne kartą jau yra buvę, kad savivaldybės įstaigos lieka skolingos po sezono“, – laidoje „Delfi tema“ svarsto Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys.
Jau pasigirdo įvairių pasiūlymų, kaip būtų galima taupyti bendrai Lietuvoje. Pavyzdžiui, profesinės sąjungos tikina, kad dabar pats tinkamiausias metas pereiti prie 4 darbo dienų modelio. O Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas LRT televizijoje siūlė kalėdiniu laikotarpiu Lietuvoje išeiti visuotinų dviejų savaičių atostogų.
Lietuva galėtų pasekti Vokietijos pavyzdžiu
M. Sinkevičius sako, kad Akmenės mero siūlymai svarstytini ir, jeigu reikėtų, Lietuva galėtų pasekti Vokietijos pavyzdžiu.
„Apie tą patį girdime kalbas ir Vokietijoje – pramonės atstovai ir Vyriausybė yra pasakiusi, kad kritiniu atveju visa pramonė, ypač ta, kuri itin priklausoma nuo dujų gavybos ir panaudojimo gamyboje, mėnesiui gali išeiti neplaninių ir priverstinių atostogų. Galime nagrinėti Vokietijos atvejį, tai taikyti panašiais aspektais ar trumpesniais terminais ir Lietuvoje“, – pažymi LSA prezidentas ir primena, kad Jonavos pramonės įmonė „Achema“ sunaudoja tiek pat dujų, kiek ir visa likusi Lietuva.
Mero teigimu, sudėtinga nuspėti, ar Lietuvai dujų užteks, ar suskystintųjų gamtinių dujų terminas pilnai mus aprūpins ir kokios bus tiekimo kainos.
„Slides reikia ruošti vasarą. Ruošiame ne tiek labiau galvodami apie visiškai kritinius variantus, bet labiau apie tai, kad jeigu išteklių bus, netrūks elektros ir dujų, būsime priversti praverti pinigines ir šimtus tūkstančių mokesčių mokėtojų eurų savotiškai sudeginti šviesai arba šilumai. Toks dabar dominuojantis savivaldos ir valstybės pasirinkimas“, – pabrėžia M. Sinkevičius.
