Darius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) kreipėsi į „Delfi“ po to, kai pernai įsigijo dalį „Rytmečio“ saulės parko iš bendrovės „Elektrum Lietuva“.
„Pinigus ėmiau ir sumokėjau iš to džiaugsmo, kad pasileis po daugiau kaip pusės metų vėlavimo. Kadangi sumokėjau, tai dabar rašinėju pretenzijas, skundą esu padavęs vartotojų teisėms, skundą priėmė, vyksta bandymas sutaikyti mus neteisminiu būdu“, – sako skaitytojas.
Įstrigęs procesas: parkas veikia, bet žmogui – jokios naudos
Sutartį su bendrove jis sudarė pernai gegužę, perduoti parko dalį jam turėjo iki 2022 metų gruodžio pabaigos su šiais parametrais: elektrinės dalies galia (iš viso) 8,8 kW, elektrinės dalis bendrojoje elektrinės nuosavybėje: 8,8/3700 kW, priskirtina elektrinės dalies galia 8,8 kW, nurodo skaitytojas.
Iki minėto termino elektrinė neatiduota, bet šių metų liepą „Elektrum Lietuva“ atsiuntė sąskaitą už elektrinės dalies įsigijimą, vyras jau kitą dieną pervedė pinigus – beveik 10 tūkst. eurų.
Anot jo, atsakymas į pretenziją netenkina, jame tik patikinama, kad elektros bus pagaminta, kiek nurodyta sutartyje.
„Tačiau sutartyje yra nurodyta, kiek 1 kW pagamins per metus (pas mane 8,8 kW), bet nenurodyta nuo kurio parametro (instaliuoto ar leistino galingumo) bus skaičiuojama visa mano dalies privalomai pagaminta elektra. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.223 str. sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik šalių sutikimu“, – piktinasi žmogus.
„Elektrum Lietuva“ taip pat atkreipia dėmesį, kad vartotojams šių metų rugpjūtį siuntė naujienlaiškius, aiškindama reguliavimo pokyčius ir tai, jog niekas klientams iš esmės nesikeis. Tačiau Dariui laiškas nebuvo išsiųstas, nes jis prieš porą metų atsisakęs bendrovės naujienlaiškių.
Dabar vyras sako, kad tikėtina, jog pasirašęs tokį priėmimo aktą jis praras galimybę ginčytis „dėl per mažai sugeneruotos elektros“.
Maža to, kadangi jis nepasirašęs akto, todėl esą rizikuoja prarasti valstybinę APVA subsidiją (primename, ji siekia maždaug trečdalį išlaidų). Vartotojas pasidalijo hipoteze, kad visam parkui buvo sumažinta leistina galia ir dabar šį klausimą bandoma perkelti ant pirkėjų pečių.
„Parašiau „Elektrum“, tai jie atsakė elektroniniu paštu, kad tas viso tinklo pralaidumas į ESO pusę sumažėja nuo 3700 iki 2700 (kW), bet „nesijaudinkite, mes jums elektros pagaminsime tiek, kiek yra sutartyje“, – sako vartotojas.
Pasak jo, tai nebūtų problema, bet nėra aišku, nuo kurio parametro bus skaičiuojama gamyba.
„8,8 kilovato – tiek stovi ant žemės pastatyta mano dalis, o iš tos jau lieka 6,4 – tai yra mažiau. Pagal sutartį žiūrint, tai nuo kurio skaičiaus skaičiuosime, nuo kurio jie man įsipareigoja pagaminti – ten nenurodyta. Tai gali skaičiuoti nuo mažesnio, gali nuo didesnio. Sutartis nepasiruošusi tokiam pokyčiui“, – sako Darius.
Bendrovė: klientams niekas nesikeičia
„Elektrum Lietuva“ komentuoja „Delfi“, kad vartotojai gali būti ramūs.
Būtent tokį skaičių gauna ir Darius, bet skaičiuodamas taip: 8,8 kW (galia) x 1,130 kWh/kW (generacija). Jis ir klausia: jeigu leistinoji galia dabar jau yra 6,429 kW, kokia gi bus generacija. „Elektrum Lietuvos“ atsakymuose nėra detalizuojama, kaip gaunamas skaičius 9944 kWh per metus.
Ir vis dėlto, pasak bendrovės, įstatymo pakeitimas, parkų vystytojams numatantis mažesnę leistinąją generuoti galią, yra labiau formalumas.
„Netgi priešingai – tai leidžia labiau optimizuoti saulės parko darbą, nes kai inverteriai yra labiau apkrauti, tai yra, įrengtoji galia yra didesnė nei leistinoji generuoti galia, tuomet padidėja elektros gamybos efektyvumo koeficientas. O dėl to, kad ESO mokesčiai pagal elektrinės galią yra skaičiuojami nuo leistinosios galios, klientai dar ir išlošia“, – aiškina bendrovė.
Tačiau Dariaus neįtikino tokia pozicija ir jis būtų linkęs keisti sutartį.
„Pati sutartis dviprasmiška. Gali būti, kad skaičiuos nuo vieno skaičiaus, arba nuo kito. Verslininkas, ko gero, skaičiuos nuo mažesnio, tada mane apgauna. Man reikia 8,8 kW“, – sako skaitytojas.
„Saulės parkas piko metu pagamins daug, tiek, kiek reikia, bet tūkstantis kilovatų bus išmesti, dings ta generacija. Tai kaip gali pagaminti visiems tiems nariams sumas, kurios buvo pirminėje sutartyje?
Jeigu pastatytų dar 30 proc. ar kažkiek tų modulių, – kad ne piko metu, ryte ar vakare, kad jie kompensuotų mums,– bet tikrai to nepadarė. Arba atiduotų (elektrą) iš kitų resursų, iš hidro elektrinių“, – analizuoja vyras.
Tarnyba: sulaukiame pavienių skundų, vartotojai turi būti budrūs
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sakė „Delfi“, kad sulaukia pavienių vartotojų skundų ir paklausimų dėl saulės parkų vystytojų galimai netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų.
„Dauguma šių skundų yra susiję su laiku nevykdomais sutartiniais įsipareigojimais perduoti įrenginį. Gauta skundų ir dėl, vartotojų teigimu, bendrovės perduodamų ne tokių prekių ir paslaugų, kokios buvo numatytos sutartyje“, – sako tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.
Anot jos, Dariaus skundas gautas rugsėjo 20 dieną ir šiuo metu nagrinėjamas. Pagal procedūrą, šiuo metu yra kreiptasi į bendrovę dėl siūlymo kilusį ginčą spręsti taikiai.
„Kiekviena situacija vertinama individualiai. (...) VVTAT spręsdama ginčą analogiškoje situacijoje, kreipiasi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą (VERT) dėl išvados pateikimo, kadangi minėta institucija yra kompetentinga generuojamos ir įrengtos galios klausimais“, – tęsiama komentare.
D. Malinauskienė pažymi, kad visais atvejais vartotojui, prieš sudarant pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutartį, reikia būti budriam ir įvertinti visas, ypač – esmines, sutarties sąlygas. O verslininko pareiga suteikti vartotojui visą sandoriui sudaryti reikšmingą informaciją yra įtvirtinta įstatyme.
„Elektros energija yra pakankamai specifinė prekių sritis. Todėl, jei kyla klausimų ar neaiškumų vertinant verslininko pateiktą informaciją apie siūlomas prekes, sutarties turinį, siūlome kreiptis į bendroves ir prašyti paaiškinimų dar prieš sudarant sutartį“, – sako tarnyba.
Jei vartotojas mano, kad jo interesai buvo pažeisti ir problemos neišsprendė su bendrove, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo būdu arba į teismą.
„Siekdamos, kad vartotojai gautų išsamią, aiškia informaciją apie saulės parkų vystytojų teikiamas prekes ir paslaugas, VVTAT ir VERT kreipėsi į saulės energetikos plėtros asociaciją, atkreipdama dėmesį, kad kuo aiškiau vartotojams būtų pateikiama informacija apie siūlomas įsigyti prekes ir paslaugas ir vartotojai galėtų priimti informacija grįstą jiems palankiausią ekonominį sprendimą“, – sakoma komentare.
Vartotojams aiškumo nedaugėja
„Delfi“ sausį jau aprašė analogišką situaciją (tiesa, su kitu plėtotoju), vartotojui nuogąstaujant, kad jam „dingo“ kilovatas.
Tąkart „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) komentavo portalui, jog pikinės generacijos metu elektrinė turi būti apribota, bet tą saulės parkai atliepia savo klientams užtikrindami (žadėdami) skirtingus per metus sugeneruojamos elektros energijos kiekius.
Operatorius kartu rekomendavo atsižvelgti, ar sutartyje metinė generacija yra „rišama“ prie įrengtos, ar prie leistinos generuoti galios.
„Delfi“ anksčiau kalbinti ekspertai sutiko, kad plėtotojų komunikacija tokiu atveju yra svarbi, tačiau nebuvo linkę sureikšminti problemos. Jie akcentavo modulių (ypač saulės parkuose) efektyvumą ir skaičiavo, kad nors sumažėja kilovatų (tai yra, leistinoji generuoti galia yra mažesnė už įrengtąją galią), jie tiesiog generuos daugiau, tad galutinis rezultatas turėtų būti, koks ir žadėta.
Atsinaujinančiai energetikai skirtas pernai Seime priimtas „Proveržio paketas“, kuriame ir atsiranda leistinos generuoti galios reglamentavimas.
„Siūloma nustatyti leistinos generuoti galios sąvoką. Įtvirtinus šią sąvoką, elektrinės įrengtoji galia galės būti didesnė nei leistina generuoti galia, tačiau leistina generuoti galia negalės viršyti elektrinės įrengtosios galios.
Siūlomas reglamentavimas leis padidinti elektros energijos generacijos pajėgumų iš atsinaujinančių išteklių instaliuotą galią bei efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą neplečiant esamos infrastruktūros“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad anksčiau galiojusiame įstatyme nustatytos sąvokos „riboja nebuitinių gaminančių vartotojų ir gaminančių vartotojų, kurie įsigyja nuotolinės elektrinės dalis parkuose, plėtrą“.
„Elektrum Lietuvos“ „Rytmečio“ saulės parkas yra pastatytas Alytaus rajone, jo eksploatavimas numatytas 25-iems metams, žadama, kad 1 kW saulės parke sugeneruos 1130 kWh per metus.
