Ne visi saulės elektrinių savininkai patenkinti tokiais pokyčiais, pabrėždami, kad Lietuvoje, viena vertus, skatinama atsinaujinančių išteklių plėtra, bet kita vertus, auga mokesčiai. Tačiau kai kurie gaminantys vartotojai laikosi priešingos pozicijos ir akcentuoja gautą naudą, valstybei skyrus saulės elektrinėms dešimtis milijonų eurų vertės subsidijų.
Pasinaudojimo elektros tinklais paslaugos variantai:
I. Atsiskaitymas už atgautą energijos kiekį (Eur/kWh)
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nutarė, kad gaminantys vartotojai, už pasinaudojimą tinklais („pasaugojimą“) atsiskaitantys eurais, mokės 20 proc. daugiau. Šios kainos, skaičiuojant be PVM, žemos įtampos (ŽĮ) tinkle augs nuo dabartinių 4,9 cento iki 5,9 cento už kWh. Vidutinėje įtampoje (VĮ) brangimas sieks 50 proc. – nuo 2 centų iki 3 centų už kWh.
II. Atsiskaitymas už leistiną generuoti elektrinės galią (Eur/kW/mėn.)
Antrasis variantas yra atsiskaitymas už 1 kilovatą elektrinės leistinos generuoti galios. Jis taip pat brangsta. ŽĮ tinkle gaminantys vartotojai turės būti pasiruošę 33 proc. brangimui (nuo 3,26 euro už kW per mėnesį brangtų iki 4,34 euro), o vidutinėje įtampoje – 60 proc. didesnėms išlaidoms: nuo 1,33 iki 2,13 euro už kWh per mėnesį.
Metinis mokestis ŽĮ būtų 52,02 euro (vietoje 39,11), o VĮ – 25,50 euro (vietoj 15,91) už kW.
Pirmojo ir antrojo varianto istorinis palyginimas (kainos su PVM):
III. Atsiskaitymas kilovatvalandėmis (procentine dalimi nuo sugeneruotos elektros)
Trečiasis būdas reiškia atsiskaitymą atiduodant dalį pagamintos energijos. Čia brangimas būtų ypač ryškus: žemoje įtampoje nuo 12 proc. iki 33 proc. atiduodamos energijos (vartotojui liktų 67 proc. vietoj 88 proc.), o vidutinėje įtampoje – nuo 6 proc. iki 22 proc. VERT teigimu, pirmuoju atveju pokytis yra 16 procentinių punktų, o antruoju – 21 proc. punktu. Trečiojo varianto proporcijos būtų identiškos 2022–ųjų metų.
„Pagrindinė didėjimo priežastis I ir II varianto paslaugų kainos – padidėjusi papildomos dedamosios prie perdavimo paslaugos, kuri 2024 metais nustatyta 0,013091 Eur/kWh, o 2023 metais – 0,00239 Eur/kWh), (kaina – red.)“, – teigiama VERT pažymoje.
Papildoma dedamoji prie perdavimo paslaugos (ankstesnis pavadinimas – „sisteminės paslaugos“) – tai papildomos paslaugos, kurias elektros tinklų naudotojai teikia tinklų operatoriui: aktyviosios galios, energijos balanso ir dažnio valdymas, reaktyviosios galios ir įtampos valdymas, avarijų, sutrikimų prevencija ir kita.
Reguliuotojo teigimu, III varianto kainos didėjimui pastebimos įtakos turėjo jau minėtos dedamosios didėjimas.
„Taip pat nustatyta reikšmingai mažesnė prognozuojama rinkos kaina (2024 metais nustatyta 0,09753 Eur/kWh, o 2023 metais – 0,32676 Eur/kWh)“, – rašoma dokumente.
Trečiojo varianto kainos pokyčiai:
VERT pirmininkas Renatas Pocius ketvirtadienį paaiškino, kad trečiojo plano kaina grįžta į 2022 metus dėl mažesnės prognozuojamos elektros kainos.
„Šitas procentas priklauso ne nuo tinklų kaštų, bet nuo prognozuojamos elektros energijos kainos. Kai mes nustatėme šiems metams 12 proc., tai pernai buvo kainų pikas ir buvo prognozė, kad kaina bus 326 eurai už MWh, šiandien prognozuojame 97 eurus už MWh kitiems metams.
Tad kadangi prognozuojamos kainos vertė gerokai krenta, vadinasi, procentine išraiška tu turi atiduoti daugiau elektros, kad užtikrintum tą patį pinigų kiekį arba kompensacinę sumą ESO“, – teigė R. Pocius.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) komentuoja „Delfi“, kad pastarasis atsiskaitymo būdas šiuo metu buvo pats populiariausias:
IV. Atsiskaitymas pagal persiuntimo tarifą (Eur/kWh)
Galima rinktis atsiskaitymą pagal pasirinktą persiuntimo tarifą. Bent jau iki šiol šis variantas nebuvo populiarus ir abejotina, kad taps, nes kitąmet brangsta visi persiuntimo tarifai abiejose įtampų zonose.
Pavyzdžiui, ŽĮ taikomo plano „Standartinis“ vienos laiko zonos tarifas (be PVM) šiemet yra 7 centai, o nuo kitų metų bus 8,7 cento.
Naujieji tarifai ir jų palyginimas su galiojančiais šiemet (skaičiavimai pateikti su PVM, žemos įtampos tinklui)“
Gaminantys vartotojai į didinamus tarifus reaguoja skirtingai: vieni kategoriškai kritikuoja šiuos sprendimus, argumentuodami nuviltais lūkesčiais ir prieštaringa saulės energetikos rėmimo politika. Internete matyti ir pastabų jog čia „dar ne pabaiga“.
Į „Delfi“ parašęs skaitytojas Robertas (vardas pakeistas) sako, kad pasistatė 10 kW elektrinę.
„Esu gaminantis vartotojas. Valstybė skatino, prieš trejus metus pasistatėme sodyboje saulės elektrinę. Moku už pasaugojimą 4,9 cento už kWh (pirmas variantas be PVM – red.). Dabar kelia net 20 proc. Ne 3, ne 5, o 20 proc.“, – piktinasi vyras.
Tačiau internete yra ir kita vartotojų grupė, teigianti, jog ilgą laiką tikėtis žemų tarifų nėra tikslinga, o be to, žmonės gauna paramą elektrinėms ir tai jau yra palengvinimas.
Robertas pripažįsta, kad pats pasinaudojo 3 tūkst. eurų parama, tačiau klausia, kokia tuomet rėmimo esmė.
„Pas mus remia, žmonės daro, o pagyventi neleidžia. Bent 10 metų duotų, nieko nekeistų. Ir elektrinė atsipirktų, ir sutaupytume. (…) Aš neneigiu ES paramos, bet norisi daugiau iniciatyvos iš pačios valstybės“, – sako Robertas.
VERT pirmininkas R. Pocius pabrėžia, kad gaminantiems vartotojams kainos augimas yra mažesnis negu reguliariems.
„Pagal šiandien esančią teisinę bazę gaminantis vartotojas moka mažiau tiek už perdavimą, tiek už skirstymą, skatinant šitų vartotojų atsiradimą“, – sako R. Pocius.
Lietuvoje saulės energetiką dosniai remia valstybė, balandį paskelbusi 40 mln. eurų paramos kvietimą nuosavoms elektrinėms, o vasaros pabaigoje – 32 mln. eurų kvietimą nutolusioms jėgainėms. Šiemet žadama naujų paramos kvietimų, galimai – gruodį. Tai „Delfi“ patvirtino Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
ESO nurodo, kad lapkričio 30 dienos duomenimis, Lietuvoje yra apie 87 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių 28 tūkst. yra nutolę. Jų bendra galia siekia apie 900 MW.
