Išskirtinis Latvijos politikų aktyvumas Baltarusijos atžvilgiu gali tapti trukdžiu įgyvendinant sinchronizacijos su kontinentine Europa projektą.​
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Diplomatiniai LRT.lt šaltiniai tvirtina, esą šiaip jau sėkmingai, Lietuvos interesams palankia kryptimi besivystantis sinchronizavimo su kontinentinės Europos elektros perdavimo tinklais per Lenkiją projektas gali patirti vieną komplikaciją.

Lietuvos tikslas – užtikrinti, kad, susijungus su Lenkijos ir netiesiogiai Vokietijos tinklais, mūsų perdavimo sistema veiktų patikimai, pagal prognozuojamas ir aiškias Europos Sąjungos „tinklų kodeksų“ taisykles.

Taip pat kad, pasinaudojant techniniais projekto parametrais, būtų atjungta diduma tarpvalstybinių elektros perdavimo jungčių su Baltarusija bei Rusija, taip sukuriant technines kliūtis į Lietuvos ir Baltijos šalių rinką patekti Baltarusijos atominės elektrinės (BAE), statomos netoli Astravo, pagamintai elektros energijai.

Rygos viliotinis

O Latvija, atrodo, nori, kad jos turima jungtis su Rusija link Velikoretskaja vietovės netoli Pskovo būtų išsaugota ir po sinchronizacijos.

Viena vertus, tai būtų Baltarusijai palankus sprendimas, esant aklinai sienai, neleidžiančiai BAE energijai pakliūti į Baltijos šalių rinką. Kita vertus – galimybė Rygai mainais gauti krovinių į Latvijos uostus.

Pasak kelių Lietuvos diplomatų, siekdama savo tikslų Latvijos valdžia Minskui siekia parodyti įvairių reveransų.

Ryga – pirmoji ES šalių sostinė, pakvietusi vizito Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką pernai liepą (dar prieš ES vadovybei pakviečiant A. Lukašenką į „Rytų partnerystės“ programos svarstymą Briuselyje, į kurį Baltarusijos prezidentas galų gale vykti atsisakė).

Kiek anksčiau, 2017 m. sausį, Latvija pakvietė Baltarusiją pateikti bendrą paraišką surengti pasaulio ledo ritulio čempionatą 2021 m., nors Latvijos ledo ritulio federacijos vadovas Aigaras Kalvitis, pristatydamas turnyrą Kelne (Vokietijoje), iniciatyvos autorystę apvertė aukštyn kojomis, sakydamas, kad „ledo ritulys – mėgstama sporto šaka Latvijoje ir mes labai dėkingi draugams iš Baltarusijos, kurie pakvietė mus. Tikimės, kad šis čempionatas padės vystyti ledo ritulį regione.“

Pirmosiomis šių metų vasario savaitėmis Baltarusijos valstybinė ir nevalstybinė žiniasklaida daug dėmesio skyrė Latvijos ministro pirmininko Mario Kučinskio susitikimams Minske su A. Lukašenka ir vyriausybės vadovu Andrejumi Kobiakovu.

Baltarusijos opozicinis interneto portalas „Charter77“, remdamasis ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Lauryno Jonavičiaus nuomone DELFI.lt portale, skelbė: „[Latvijos premjero] vizito metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas baltarusiškų krovinių tranzitui ir BAE Astrave. [...] Lietuvai nepavyko įtikinti Latvijos prisijungti prie BAE boikoto dėl jos saugumo, o abi šalys konkuruoja dėl baltarusiškų prekių tranzito.“

Oficiali Baltarusijos valdžia bei žiniasklaida Lietuvos poziciją vadina nekonstruktyvia.

Ministras siūlo įvertinti faktus

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, LRT.lt paklaustas, kaip vertina kaimynų iš Šiaurės diplomatinį aktyvumą Baltarusijoje, pirmiausiai pasiūlė šiek tiek atsargiau vertinti baltarusių žiniasklaidos pranešimus.

„Baltarusijos žiniasklaida labai dažnai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją ir iškraipo faktus, siekiamybę pateikdama kaip esamą situaciją“, – sako L. Linkevičius.

Linas Linkevičius
Linas Linkevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis teigia palankiau galvojantis apie „tikrąją“ Latvijos poziciją, kuri retai prasimuša į viešąją erdvę: „Latvijos pozicija dėl Astravo AE iš principo atitinka Lietuvos poziciją, tik ji išsakoma ne taip garsiai, klausimai Baltarusijai keliami ne taip aktyviai. Verta prisiminti, kad Latvijos ministras pirmininkas, praeitą savaitę (vasario 7–8 d.) viešėdamas Baltarusijoje, pabrėžė, kad Astravo AE turi atitikti visus tarptautinius saugos reikalavimus. Paramą Lietuvos pozicijai dėl Astravo AE išsakė ir Latvijos parlamentarai, vasario 9 d. dalyvavę Baltijos Asamblėjos jungtiniame komitetų posėdyje Vilniuje.“

Kita vertus, apie Lietuvos ir Latvijos konkurenciją dėl baltarusiškų prekių tranzito į uostus, L. Linkevičius teigia: „Baltarusija labai pragmatiškai vertina savo eksporto sąlygas ir puikiai supranta, kad Klaipėdos uosto galimybės geriausiai atitinka jų poreikius. Lietuva turi puikiai išvystytą transporto ir logistikos sistemą, tačiau konkurencija dėl krovinių Baltijos regione nuolat auga. [...] Turime ir toliau intensyviai dirbti, tobulinti transporto ir logistikos paslaugas, kad išlaikytume turimas pozicijas rinkoje.“

Krovinių vežimas, pasak L. Linkevičiaus, yra verslas, visų pirma paremtas rinkos dėsniais: „Todėl turime įtvirtinti savo konkurencinį pranašumą, dar labiau pagerinti pervežimo sąlygas – aptarnavimą, greitį, pasiūlyti optimalius tarifus, kad užsakovai rinktųsi bendradarbiauti su Lietuvos kompanijomis, o ne su konkurentais kitose regiono šalyse. Lietuvos transporto sistemos patrauklumą Baltarusijai demonstruoja statistika: 2017 m. maždaug trečdalį krovinių, gabenamų Lietuvos geležinkeliais ir per Klaipėdos uostą, sudarė kroviniai iš Baltarusijos.“

Lietuviška idėja

Energetikos sektoriaus specialistai tvirtina, esą jungties su Rusija idėja po sinchronizavimo yra lietuviškos kilmės. Kadangi 2016 m. atlikta ES Jungtinio tyrimų centro (angl. Joint Research Centre, JRC) Baltijos šalių sinchronizacijos galimybių ir scenarijų studija numato „nukarpyti“ absoliučią daugumą Baltijos šalių tarpvalstybinių elektros perdavimo jungčių su Rusija ir Baltarusija (ypač vadinamasis scenarijus 3a – per Lietuvos ir Lenkijos jungtį „LitPol Link“), kai kuriems „Nord Pool Spot“ rinkos ekspertams kilo klausimas, ar, išsaugojus bent vieną jungtį bei keitiklį su Baltarusija, nepadidėtų biržoje pasiūla, kuri galimai taptų veiksniu biržoje rastis patrauklesnėms elektros kainoms.

Tačiau idėja dėl jungties su Baltarusija, LRT.lt šaltinių teigimu, buvo veik retorinė. Vis dėlto latviai esą ją pasigriebė ir aktualizavo savo derybų dėl krovinių srautų kontekste.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ atstovai primena, kad yra numatytas ne tik fizinis saugiklis – „nukarpyti laidai“, siekiant išvengti BAE elektros srautų iš Astravo, bet ir administracinis-komercinis.

„Visa trečiųjų šalių (Rusijos ir Baltarusijos) elektros energija gali pakliūti į Baltijos valstybes tik per NPS biržą, – LRT.lt sako „Litgrid“ atstovas Giedrius Karsokas. – Po LRS priimto įstatymo šis kelias nesaugioms atominėms elektrinėms yra uždarytas. Techniškai Latvija neturi nei vienos linijos su Baltarusija, jie turi tik vieną liniją su Rusija (330 kilovoltų įtampos).“

Bet kuriuo atveju daug kas priklausys nuo Lietuvos gebėjimo įrodyti, kad Lietuvos tarpvalstybinės jungties su Rusijos Kaliningrado regionu ir čia planuojamu keitikliu Baltijos šalių rinkoms visiškai pakaks.

Atsakymą į šį klausimą turėtų pateikti derybos vadinamuoju „EuRuBy“ formatu, kurias dėl Baltijos šalių sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos perdavimo tinklų ves Europos Komisija su Rusija ir Baltarusija, jei tik gaus būtiną Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių mandatą (anksčiau išduotas mandatas „EuRuBy“ deryboms dabar yra sustabdytas).

JRC svarstytas vadinamasis scenarijus 3a, kaip Baltijos šalys galėtų prisijungti prie kontinentinės Europos perdavimo tinklų.
JRC svarstytas vadinamasis scenarijus 3a, kaip Baltijos šalys galėtų prisijungti prie kontinentinės Europos perdavimo tinklų.
© LRT
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Litgrid“ statys naują duomenų centrą (3)

Elektros perdavimo bendrovė „ Litgrid “ iki 2019 metų pabaigos įkurs naują beveik 13 mln....

Nafta – brangiausia nuo 2014 m. lapkričio (8)

Naftos kainos ketvirtadienį pašoko iki aukščiausio lygio per pusketvirtų metų, išliekant...

ES investuoja į Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo projektą (11)

Europos Komisija skirs 125 tūkst. eurų techninei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

„Gazprom“ pasiryžęs finansuoti „Nord Stream 2“ atšakos Vokietijoje tiesimą (36)

Rusijos koncernas „Gazprom“ suteiks Vokietijos bendrovei „Gascade Gastransport“ būsimo...

ES skirs lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos projektui (5)

Europos Sąjunga Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos studijai skyrė 125 tūkst. eurų.

Top naujienos

Orai: pasilepinom ir užteks – plūstels permainos (14)

Artimiausiomis dienomis orai subjurs – į šalį atkeliaus vėsa, prapliups krituliai.

Vienas paslaptingiausių ginklų istorijoje: liepsnojo net jūra karius apimdavo paniška baimė (71)

Bizantijos gyventojai šį paslaptingą ginklą vadino „jūrų ugnimi“, vėliau istorijoje...

„Apple“ darbuotojai papasakojo apie tamsiausius savo darbo užkulisius (35)

„Apple“ – viena iš bendrovių, kur laikomasi bene griežčiausio konfidencialumo kodekso....

Kasparaitis „nusodino“ komandos draugą: himno žodžius mokėjau, kai dar nebuvai gimęs (15)

Darius Kasparaitis tenkinosi epizodiniu vaidmeniu ant Kauno ledo, bet būtent jis buvo svarbiausia...

Prabangus gyvenimas slėpė kraupias paslaptis: patikusias moteris grobdavo tiesiog gatvėje (112)

„Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, 27 miegamieji su neperšaunamaisiais langais, iš aukso...

Lietuva laukia Venckienės grąžinimo: kaip violetinė Garliavos banga užvaldė politikų protą (789)

Nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV...

Esminis bruožas, kuris vienija visas laimingiausias poras (1)

Kokia ilgalaikių santykių paslaptis? Kai kurie žmonės sako, kad bendravimas. Kiti gi tvirtina, kad...

Populiariame banke darbuotojai rengtis kaip nori gali ne visi: matuoja net kulniuko aukštį (36)

Su pavasariu grįžo ir fotoreportažų ciklas „ Penktadienio aprangos kodas “, kuriame įvairių...

Mažėja norinčių drybsoti pliaže: dabar madingos kitokios atostogos (9)

Lietuvių atostogų scenarijus jau seniai neapsiriboja vien tik drybsojimu nuo ryto iki vakaro ant...

Karbauskis: aš – švariausias politikas Lietuvoje, o mes kitąmet tikriausiai laimėsime visus trejus rinkimus (770)

Nors žemės ūkio ministras Bronius Markauskas išsaugojo pareigas bent jau iki tol, kol savo...