Sakydamas įžanginę kalbą, diskusijų moderatorius, Naftos ir dujų pramonininkų sąjungos vadovas Genadijus Šmalis pažymėjo, kad skalūninių dujų ištekliai visame pasaulyje varijuoja nuo 180 iki 900 trln. kub. m. Anot jo, šiuo metu skalūninių dujų gavybos savikaina siekia 120 – 140 dolerių (312 – 364 litus) už 1 tūkst. kub.m., tuo tarpu „tradicinių“ dujų išgavimo savikaina Rusijoje sudaro tik 24 – 25 dolerius (62 – 65 litus) už 1 tūkst. kub.m.
Skalūninių dujų rezervai Rusijoje siekia 25 trln. kub.m., o Jungtinėse Valstijose – 24 trln. kub.m. Rusijoje iki 2030 metų planuojama išgauti iki 3 mlrd. kub. m. skalūninių dujų, o bendros dujų gavybos apimtys sieks 800 mlrd. kub.m. Jungtinės Valstijos ketina išgauti 230 mlrd. kub.m. dujų. Visame pasaulyje bus išgauta 287 trln. kub.m dujų ir skalūninės dujos tarp jų sudarys tik 4,3 trln. kub.m.
„Jokios skalūnų revoliucijos nėra“, - reziumavo G. Šmalis. - Tai tos pačios dujos, tik iš specifinių telkinių. Rusijoje, turinčioje milžiniškus „tradicinių“ dujų telkinius, orientuotis į skalūnus yra netikslinga. Tačiau būtina stebėti skalūninių dujų gavybos plėtrą kaip tarptautinės energetikos rinkos faktorių“.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę vystyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) segmentą. „Šia kryptimi mes šiek tiek vėluojame. Be to, bet kokio SGD projekto savikaina šalto klimato platumose bus mažesnė negu, tarkime, Australijoje. Tai susiję su technologiniais dujų skystinimo ypatumais“, - sakė G. Šmalis.
