Pirmąjį kalendorinio rudens mėnesį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 14,19 ct/kWh (su PVM) ir buvo 14 proc. aukštesnė nei rugpjūtį. Energetikos eksperto teigimu, toks padidėjimas nulemtas objektyvių priežasčių.
„Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugsėjį žemiausia elektros kaina buvo -0,32 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 60,05 ct/kWh (su PVM), vidurkis – 14,19 ct/kWh (su PVM). Lyginant su rugpjūčiu, elektra brango 14 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 24,57 ct/kWh (su PVM), rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Išaugęs energijos poreikis Suomijoje
Kaip pažymi nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, nors situacija didmeninėje elektros rinkoje rugsėjo mėnesį išliko santykinai stabili, visgi šiuo laikotarpiu formavosi pakankamai aukštos kainos. Tam didžiausios įtakos turėjo įvykiai Skandinavijoje.
Visų pirma, pirmąjį kalendorinio rudens mėnesį kurį laiką pilnu pajėgumu neveikė Suomijos atominės elektrinės „Olkiluoto-2“ reaktorius, kurį teko stabdyti dėl užsitęsusių remonto darbų.
„Tačiau dar didesnės įtakos elektros kainoms turėjo jungties tarp Suomijos ir Švedijos užsitęsęs remontas. Jis lėmė didesnį Suomijos energijos poreikį iš Baltijos šalių, kurį teko kompensuoti ir įprastai brangesne elektros savikaina pasižyminčioms šiluminėms elektrinėms“, – aiškina V. Fiodorovič.
Smuko vartojimas, išaugo gamyba
Energetikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad išlaikyti stabilias elektros kainas padėjo ne tik gamtinių dujų, kurias naudoja šiluminės jėgainės, saugyklų užpildymas, bet ir sumažėjęs bendras Lietuvos elektros vartojimas, taip pat išaugusi mėnesinė gamyba vėjo ir saulės parkuose.
Štai nacionalinis bendras elektros suvartojimas rugsėjį siekė 898 GWh arba 1,24 GWh per valandą, tuo metu rugpjūtį – 943 GWh arba 1,27 GWh per valandą. V. Fiodorovič teigimu, valandinė elektros paklausa sumažėjo dėl gerų oro sąlygų.
„Vėjo gamyba buvo permaininga ne tik Baltijos šalyse, bet ir Skandinavijoje. Pirmąsias 14 rugsėjo dienų vėjo jėgainės vidutiniškai gamino 171,62 MW/h. Vėliau šis rodiklis didėjo iki 305 MW/h. Vėjo parkai rugsėjį bendrai sugeneravo 174 GWh žaliosios energijos, kai tuo metu rugpjūtį šis kiekis buvo 153 GWh. Tiesa, tokį gamybos padidėjimą pagrinde nulėmė tik paskutinės 10 rugsėjo dienų, todėl didžiąją mėnesio dalį fiksuotos aukštesnės elektros kainos.
Savo ruožtu saulės elektrinės rugsėjį pagamino tiek pat kiek rugpjūtį – 85 GWh energijos. Bendrai Lietuvoje iš vėjo ir saulės sugeneruota apie 260 GWh švarios energijos. Palyginimui, rugpjūtį šis kiekis siekė 238 GWh, tad augimas yra beveik 10 proc. Šių metų saulės ir vėjo gamybos vidurkis yra 233 GWh“, – skaičius pateikia ekspertas.
Paklausa ir orai lems tolimesnes kainas
Analizuodamas situaciją didmeninėje energetinių išteklių rinkoje, V. Fiodorovič išskiria penkis esminius veiksnius, kurie daro įtaką elektros kainai.
Vietinis vartojimas. Rugsėjį vidutinis dienos elektros suvartojimas šalyje mažėjo. Tai atsitiko dėl gerų oro sąlygų. Spalis yra pereinamasis mėnuo tiek dėl šildymo sezono, tiek dėl laiko atsukimo. Todėl kainos turėtų išlikti panašiame lygyje.
Importas. Įvykiai Skandinavijos energetikos sektoriuje bei netolygi generacija iš atsinaujinančių išteklių lėmė, kad elektros trūkumą tekdavo kompensuoti brangesnių šiluminių elektrinių energija. Spalio pabaigoje suplanuotas jungties su Švedija remontas, kuris truks beveik 7 dienas. Tikėtina, kad tai gali neigiamai paveikti elektros kainas.
CO2 arba taršos mokesčiai. Taršos leidimų kaina išlieka stabili ir svyruoja apie 85 Eur/t. Ateities sandoriai rodo, kad taršos leidimų kaina rudens sezono metu įprastai didėja dėl šildymo sezono ir didesnio gamybos poreikio. Didžiausias padidėjimas tikėtinas lapkričio mėnesį.
Dujų kaina. Gamtinių dujų kainos išlieka stabilios bei svyruoja 43–45 Eur/MWh lygyje. Ateities sandoriai rodo, kad tik antroje rudens pusėje galima tikėtis tam tikro gamtinių dujų kainų didėjimo, bet viskas priklausys nuo dujų saugyklų užpildymo. Dabartiniu momentu bent kol kas Europos pasiruošimas žiemai, atrodo, vyksta sklandžiai.
Orai. Remiantis preliminariais duomenimis, šiemet rugsėjis Lietuvoje buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė oro temperatūra siekė 16,5 °C bei buvo net 3,7 laipsnio šiltesnė už daugiametį vidurkį. Prognozuojama, kad spalį oro temperatūra bus iki 1,5 °C aukščiau normos. Jei nesulauksime netikėtumų, tai gali sudaryti prielaidas išlikti stabilioms elektros kainoms.
Rekomenduojama keisti įpročius
Kaip prognozuoja V. Fiodorovič, spalį elektros kainos turėtų stoti į įprastas vėžes šiam laikotarpiui. Prognozės sufleruoja, kad naktimis elektra turėtų išlikti pigesnė, dienomis kainos veikiausiai kils dėl mažėjančio saulės elektrinių efektyvumo trumpėjant šviesiajam paros periodui.
„Dideliu faktoriumi taps ir oro temperatūra bei poreikis šildyti patalpas. Vis labiau artėjant šildymo sezonui ir ilgėjant tamsiam paros metui, elektros kainos įprastai ima kopti į viršų. Labiausiai į tai dėmesį turėtų atkreipti planuojantieji savo suvartojimą pagal biržoje besiformuojančias kainas. Tokiems klientams rekomenduojama peržiūrėti savo vartojimo įpročius ir prisitaikyti prie naujų tendencijų: vartoti daugiau energijos naktį arba savaitgalį, taip pat peržiūrėti turimą ESO persiuntimo planą, kad būtų maksimaliai išnaudojami kainų skirtumai“, – sako „Enefit“ ekspertas.
Pasak V. Fiodorovič, kita išeitis, norint apsisaugoti nuo nemalonių staigmenų gavus elektros sąskaitą, – fiksuoti kainą. Šiuo metu bendrovė siūlo fiksuotos kainos planus 6, 12 ir 24 mėnesių laikotarpiui.
