Atrodo, kad Lietuvos naftos perdirbimo ūkį „Williams“ kompanijai kažkada pardavęs premjeras Andrius Kubilius ruošia dar vieną „dovaną“ šaliai. Vietoje skandalingai pagarsėjusio LEO LT įsteigta LESTO kompanija tampa derybų objektu su potencialiais Visagino atominės elektrinės (AE) investuotojais.
Ruošia nemalonią staigmeną
Paskui Andrių Kubilių daugiau nei dešimtmetį velkasi šleifas: „Aš pardaviau „Mažeikių naftą“ amerikiečių „Williams“ kompanijai.“
Būtent jis 1999 m. spalio 29 d. pasirašė sutartį, pagal kurią 33 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų už 75 mln. JAV dolerių perėjo „Williams International Company“ žinion.
Ši kompanija, o vėliau Rusijos „Jukos“ koncernas bei lenkiškasis „PKN Orlen“ įgijo teisę šeimininkauti Lietuvos naftos sektoriuje. Nepaisant to, kad „Mažeikių nafta“ yra didžiausia naftos perdirbimo kompanija Baltijos šalyse, vairuotojai už degalus moka brangiausiai iš visų.
Šiais mėnesiais visuomenei ruošiama dar viena A.Kubiliaus „staigmena“. Jau net ekspertai atvirai kritikuoja Vyriausybę, kuri, atrodo, branduolinės jėgainės investuotojui parduos visą Lietuvos elektros energijos sektorių, o šalis taps dar labiau energetiškai suvaržyta nei bet kada iki šiol.
Praėjusią savaitę skelbta, kad Energetikos ministerija gavo du pasiūlymus investuoti į Visagino AE. Juos pateikė JAV ir Japonijos įmonių konsorciumas „Hitachi GE Nuclear Energy“ ir JAV bendrovė „Westinghouse Electric Company“.
Laikosi tylėjimo įžadų
Į Lietuvą strateginis investuotojas ateis tik tiksliai žinodamas, kad gaus apčiuopiamos naudos iš jėgainės statybos. Investuotojui gali būti pažadėta, kad ilgus dešimtmečius iš Visagino AE bus perkama elektros energija ne mažiau kaip po 20–28 centus už kilovatvalandę. Tokiu atveju Lietuvos vartotojai taptų investuotojo įkaitais. Panašiai, kaip įkaitais tapo visi šalies vairuotojai, A. Kubiliui „Mažeikių naftą“ pardavus „Williams“.
Kad kainų įsipareigojimas turi realų pagrindą derybose, „Valstiečių laikraščiui“ iš dalies patvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Į klausimą, kiek vartotojams bent apytiksliai kainuos elektra, kai bus pastatyta Visagino AE, komisijos atstovė spaudai Loreta Kimutytė neatsakė ir pasiūlė kreiptis į Energetikos ministeriją, kuri atsakinga „už strateginių tikslų energetikos sektoriuje įgyvendinimą“.
„Juk tik dabar vyksta derybos (su potencialiais investuotojais – red.), tad daug kas priklausys nuo investicijų lygio“, – sakė L.Kimutytė.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis į klausimus irgi neatsakė. „Dabar nagrinėjami investuotojų pasiūlymai. Daugiau komentarų nebus“, – sakė jis.
Apie ką derybose kalbamasi, nežino net tie Seimo nariai, kurie tiesiogiai susiję su branduolinės energetikos reikalais.
„Ta informacija įslaptinta, neva viešinti nenori ne tik Lietuva, bet ir derybiniai partneriai, – teigė Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius. – Tačiau mūsų finansinis pajėgumas šiandien neleidžia svajoti apie atominę energetiką.“
Jis paminėjo ir kitus pavojus – strateginis investuotojas, skirdamas statyboms 20 mlrd. Lt, reikalaus garantijų ir didesnių elektros supirkimo kainų.
„Jau net A.Sekmokas apie tai šneka, kad investuotojui gali būti pasiūlytas LESTO akcijų paketas, o per fiksuotas elektros energijos supirkimo kainas Lietuva ilgiems dešimtmečiams taps strateginio investuotojo verge“, – neabejoja R.Sinkevičius.
Negina vartotojų
Investuotojas dalį pinigų susigrąžins ir per kitas Lietuvos energetikos įmones, kurios jam netiesiogiai priklausys per UAB Visagino atominę elektrinę.
Šiuo metu valstybė per Visagino atominę elektrinę valdo 82,63 proc. elektros skirstymo bendrovės
LESTO akcijų.
Visagino AE taip pat priklauso ir 97,5 proc. „Lietuvos energijos“ akcijų. Šių metų gegužės 12 d. pranešta apie „Lietuvos energijos“ ir Lietuvos elektrinės sujungimą, todėl po jungtuvių Visagino AE per „Lietuvos energiją“ valdys dar ir jai konkurenciją sudarysiančią jėgainę Elektrėnuose.
Kitaip tariant, derybose su strateginiu investuotoju ant stalo padėta Lietuvos energetika, nors A.Kubilius demagogiškai kalba apie energetinę nepriklausomybę.
Kaip ji bus, jei investuotojas, kuriam priklausys dalis Visagino AE akcijų, iš dalies valdys elektros energijos paskirstymo tinklus (LESTO), todėl buitiniams vartotojams galės diktuoti ne tik elektros gamybos, bet ir paskirstymo kainas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atsakymai „Valstiečių laikraščiui“ tik patvirtino, kad ši komisija yra visiškai nepajėgi ginti vartotojų interesų.
Investuotojui atiteks iki 33 proc.
Vėjo energetikų asociacijos prezidentas S. Paulauskas sako, kad ši Vyriausybė sąmoningai sukūrė Visagino AE, kad 30 metų Lietuvos žmonės būtų prikalti prie elektros tinklo neturėdami pasirinkimo teisės.
Tad vienas įdomiausių klausimų, kiek Visagino AE, kuriai priklauso ir LESTO, akcijų Vyriausybė perleis strateginiam investuotojui.
„Turime penkis dalyvius (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir investuotojas), todėl akcijos būtų dalijamos į penkias dalis. O pagal įstatymą Lietuva negalėtų turėti mažiau nei 34 proc.“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo kalbėjo A.Sekmokas.
Tai reiškia, kad investuotojas gali pareikalauti iki 33 proc. akcijų dalies. Tačiau tokiu atveju beveik nieko neliks Latvijai, Estijai ir Lenkijai. Tikėtina, kad po tokių „derybų“ kai kurios šalys apskritai pasitrauks iš projekto, o Lietuvai neliks nieko kito, kaip tik pažadėti investuotojui dar didesnį kąsnį Visagino AE. Kartu per kitas įmones stiprėtų strateginio investuotojo įtaka milijoninei Lietuvos vartotojų rinkai.
Prisiminus „Williams“ istoriją, kai irgi buvo deramasi su strateginiu investuotoju, jokių teigiamų emocijų nekyla.
Pasak Seimo nario R. Sinkevičiaus, Visagino AE statyba kainuos apie 20 mlrd. litų ir jos kaina tik didės. „Aš irgi už energetinę nepriklausomybę, bet kažkodėl Lietuva neišnaudoja alternatyvų – pvz., kuo greičiau pastatyti suskystintų dujų terminalą“, – aiškino R. Sinkevičius.
Vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Lietuvai užtektų pastatyti 400 vėjo elektrinių, kurios per metus pagamintų 5–6 megavatus elektros energijos. „Tokiu būdu būtų patenkinta 50 proc. šalies energetinių poreikių“, – neabejoja S.Paulauskas.
