Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius „Delfi“ komentavo, kad su kai kuriais tiekėjais norima apsidraudimo tikslais aptarti, ar jų veiklai nekyla didesnio pavojaus.
„Norėtume pasižiūrėti, kokia yra situacija ir jeigu matysime tam tikrų problemų, vis dėlto galbūt užbėgti įvykiams už akių, kad nebūtų taip, jog vartotojai liks be tiekėjo. Tai čia galbūt daugiau toks profilaktinis, matant bendrą situaciją rinkose“, – sakė jis.
Pirmininkas patikino, kad vartotojai bet kuriuo atveju neliktų be elektros, tam yra numatyta saugiklių.
Liberalizavimo įgyvendinimui įtakos neturės
Lietuvoje planuojant šiemet užbaigti tiekimo buitiniams vartotojams rinkos liberalizavimą R. Pocius teigė, kad poros tiekėjų traukimosi vis dėlto nevertėtų dramatizuoti ir tai yra natūralus procesas.
„Vieno ar kito tiekėjo pasitraukimas liberalizavimo kursui esminės įtakos neturės, juolab, kad pora tiekėjų, kurie yra pasitraukę iš rinkos, yra labai nedideli, užimantys santykinai nedidelę rinkos dalį“, – sakė pirmininkas.
Jis aiškina, kad viskas priklauso nuo tiekėjų pardavimų strategijos, kiekvienas įvertina savo rizikas.
„Pavyzdžiui, jeigu yra sudaromi kontraktai su rinka susijusių produktų, tai šitoje vietoje tiekėjas jokios rizikos neprisiima dėl rinkos kainų svyravimų. Kaina, kuri yra biržoje, ji tiesiog automatiškai yra apmokama vartotojo“, – komentavo R. Pocius.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos ekspertas energetikai Rimantas Zabarauskas teigia, kad natūralu, jog pasitraukimą iš rinkos tikrai gali nulemti rinkos kainų svyravimų neįvertinimas.
„Tiekėjas privalo uždirbti, jeigu jisai neuždirba, tai kaip jis gali būti rinkoje? Niekas gi jo nedotuoja. (...) Matyt, jie pasitraukė dėl nelauktai didelių šuolių elektros biržoje. Jeigu ten kokį fiksuotą tarifą pastatė žemesnį, o rinkoje iššoko daug elektros kaina, tai jiems blogai“, – svarstė ekspertas.
R. Zabarauskas mano, kad liberalizacijai sutapus su pandemija, pastaroji suvaidino didelį vaidmenį elektros biržos kainose.
„Kai ekonomika stoja, išteklių kainos krinta, o dabar jau čia ekonomika buvo pradėjusi judėti, ir energetika nesuspėja prieš staigiai išaugusią paklausą, bet dabar, jeigu omikronas (koronaviruso atmaina) vėl sustabdys, tai vėl kartosis scenarijus, tada tie ištekliai (energijos kainos) vėl kris“, – prognozavo energetikos ekspertas.
Pasak VERT pirmininko, svarbiausia, kad yra numatyti mechanizmai užtikrinti, jog vartotojai nelieka be elektros „ir tas šiandien Lietuvos teisės aktuose yra sudėliota“.
„Tiekėjas, jeigu jis mato, kad turi problemų su savo veiklos tęstinumu, jam yra įpareigojimas informuoti vartotojus, kad jis planuoja nutraukti savo veiklą, ir tada vartotojai turi pakankamai laiko pasirinkti kitą nepriklausomą tiekėją ir atitinkamai nepatirti jokių kažkokių nepatogumų“, – komentavo R. Pocius.
Konkurencijai daug dalyvių nereikia, svarbu patikimumas?
Vertindamas galimybę, kad ilgainiui gali dar labiau sumažėti elektros tiekėjų, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog klausimas, kiek rinkos žaidėjų iš tiesų reikia ir pakanka konkurencijai, yra diskusinis.
Pasak jo, svarbi ta aplinkybė, kad nepriklausomų tiekėjų veiklą Lietuvoje, be kitų, vykdo trijų Baltijos šalių valstybės kontroliuojamos bendrovės „Eesti Energia“ („Enefit“), „Latvenergo“ („Elektrum Lietuva“) ir „Ignitis grupė“ („Ignitis“). Jo žodžiais, tokiame jautriame sektoriuje galbūt svarbiau, ne kiek apskritai, bet kiek patikimų dalyvių veikia.
„Iš tos pasaulinės praktikos manau, 4-5 žaidėjai tokioje rinkoje jie yra užtenkami. Turime tris Baltijos šalių valstybines energetikos įmones (...) Kiti mažesni žaidėjai yra šiek tiek silpnesni, ir kurie gali pasitraukti, bet sakyčiau, kol yra trys didžiausi žaidėjai ir jie tikrai pakankamai konkuruoja, aš nesakyčiau, kad tai yra grėsmė liberalizacijai ir konkurencijai“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto, susidariusi padėtis ir pasitraukimo precendentai gali išeiti į naudą didžiosioms kompanijoms.
„Natūraliai taip, manau, kad didiesiems žaidėjams tokia situacija, kaip jūs įvardinote, sukuria tam tikrą pardaviminį argumentą, kodėl daryti sutartis su jais, o ne su mažaisiais rinkos žaidėjais. Tai, manau, akivaizdu. Bet vėlgi mes grįžtame prie tos laisvosios rinkos situacijos, kuomet mažieji jau turi ieškoti kitų argumentų pardavimui, kodėl jie gali būti patrauklesni, iš čia ir atsiranda konkurencija“, – aiškino T. Povilauskas.
Pasiteiravus, ar nebus taip, kad bendrovės „Ignitis“, kaip nepriklausomo tiekėjo portfelyje, šių metų pabaigoje bus dauguma elektros buitinių vartotojų, ekonomistas sakė, kad tai būtų namų rinkos pasekmė – vartotojai gali būti linkę labiau pasitikėti nacionaline kompanija: „Turbūt yra normali praktika, kad žmonės labiau pasitiki valstybės kapitalo tiekėju“.
R. Pocius, paklaustas, ar nekrenta pasitikėjimas pačiu liberalizavimo procesu ir ar nesumažėja konkurencija, sako, kad tiekėjų išėjimas ar atėjimas į rinką yra natūralus procesas.
„Kiek tų tiekėjų bus, gali būti trys, keturi penki, iš tikrųjų, bet kokiu atveju ta konkurencija yra. Ir ji yra geriau, negu kad turėti vieną kažkokį tiekėją arba tą schemą, kurią mes turėjome anksčiau, kuomet elektros energiją tiekė vienintelis visuomeninis tiekėjas“, – komentavo tarybos pirmininkas.
R. Zabarauskas vis dėlto optimizmui dėl konkurencijos priežasčių kol kas nemato.
„Elektros rinkoje konkurencija tik tokia vadinama tiktai. Manau, kad kol esame senoje sistemoje BRELL, tai nelabai čia didelis laimėjimas vartotojams būtų. Konkurencija praktiškai, mano galva, čia prastai veikia“, – sakė jis.
Ekspertui susidarė įspūdis, kad „nereikia taip staigiai nutraukti to visuomeninio tiekimo“, tai yra, nevertėtų taip skubinti liberalizavimo.
Situacija rinkoje paragino kalbėtis
„Vilniaus elektra“ gruodį išplatintame pranešime teigė, kad stengėsi užtikrinti konkurencingiausias elektros energijos tiekimo kainas Lietuvoje, tačiau nebegali to padaryti, kadangi stebi „nuolatos augančias energetinių išteklių kainas, bei atitinkamai ženkliai padidėjusias ir elektros energijos kainas biržoje“. Kitas tiekėjas, „Inregnum“, kovą buvo lakoniškas ir pranešė, kad bendrovės įsipareigojimus perima „Elektrum Lietuva“.
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas mano, jog būtina atidžiau stebėti situaciją ir nepalikti visko rinkai. Pasak jo, reikėtų ieškoti pusiausvyros tarp griežto reguliavimo ir visiško nesikišimo.
„Tie mažesni žaidėjai, kurie nori pritraukti klientų ir gal prisiima didesnę riziką, pasiūlo mažesnę kainą, taip sukuria konkurenciją, bet vėlgi, tada mes matome tai, kas įvyksta. (...) Tokioje rinkoje tą reikia stebėti ir akivaizdu, kad tos mažos kompanijos tų namų darbų nebuvo pasidariusios“, – sakė T. Povilauskas.
Jam susidaręs įspūdis, kad nuo pat pradžių nenorėta per daug suvaržyti naujų rinkos dalyvių.
„Aš kaip supratau iš VERT, iš Energetikos ministerijos, kad tiesiog nebuvo norima apkrauti pačių įmonių, pernelyg nelįsti į jų pačių reikalus ir nereikalauti iš jų per daug tiek finansinės medžiagos, tiek ir rizikų valdymo, bet aš manau, kad to reikia“, – sakė ekonomistas.
VERT pirmininkas R. Pocius teigia, kad elektros tiekėjo leidimo išdavimo mechanizmas yra pakankamai liberalus, dėl to sutarta ir tarp trijų Baltijos šalių, kad didinant konkurenciją leidimų išdavimas būtų lankstesnis, paprastesnis.
„Šiandien turime nestandartinę situaciją rinkose, kur iš tikrųjų matome, kad ta problema nėra vien tiktai Lietuvos problema, bet jinai matosi ir Europos Sąjungos mastu problema ir vis tik manytume, kad, be abejo, tam tikras pasižiūrėjimas tiekėjų galėtų būti atliekamas ir mes jau realiai gamtinių dujų sektoriuje esame pradėję, tam tikrus klausimus pateikę gamtinių dujų tiekėjams“, – aiškino R. Pocius.
„Mes planuojame po švenčių turbūt kreiptis į kai kuriuos (elektros) tiekėjus, galbūt į visus tiekėjus nematytume prasmės, nes (...) tikrai yra dalis tiekėjų, kurie atrodo patikimai, bet yra dalis tų, kurie vis dėlto kelia mums tam tikrų abejonių, klausimų arba yra pakankamai nauji rinkoje“, – kalbėjo VERT vadovas.
Vis dėlto reguliuotojo vadovas pabrėžė, kad net ir dabar tiekėjai, ateidami į rinką, privalo prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, pateikti garantijas, „sudarant sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi dėl balansavimo, jie turi įnešti garantą, kuris yra 100 tūkst. eurų“.
Jis teigė, kad bent jau šiuo metu nėra naujų prašymų tapti elektros tiekėjais, tačiau situacija gali ir keistis.
Buitiniai vartotojai dabar gali pasirinkti iš šių nepriklausomų elektros tiekėjų: „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Perlas Energija“, „EGTO energija“, „Birštono elektra“.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, gruodžio pabaigoje nepriklausomo tiekėjo dar nebuvo pasirinkę daugiau kaip 1 mln. buitinių vartotojų iš 1,66 mln. bendro jų skaičiaus.
Dauguma (apie 407 tūkst.) jau apsisprendusiųjų pasirinko „Ignitis“, antroje vietoje su 108 tūkst. yra „Perlas Energija“, beveik 40 tūkst. vartotojų turi „Elektrum Lietuva“, 32 tūkst. – „Enefit“, „EGTO energija“ turi 2,6 tūkst. vartotojų, o „Birštono elektra“ – apie pusę tūkstančio.
Pernai valdžia nusprendė pusmečiui, iki šių metų vasaros vidurio, pratęsti antrąjį liberalizavimo etapą, antraip į jį patenkantys, bet tiekėjo nepasirinkę gyventojai būtų mokėję už garantinį tiekimą. Kadangi šio kaina tiesiogiai susieta su rinkos kaina, vartotojus būtų pasiekusios ypač didelės sąskaitos.
